Tekinimas yra vienas iš svarbiausių metalo apdirbimo būdų detalių gamyboje. Tekinimo įrankis turi ypač didelę reikšmę šiame procese, jis pjaunamąsias savybes praranda dėl pjaunančiųjų briaunų ištrupėjimo, pjaunančiojo pleišto plastinės deformacijos ir ypač dėl peilio darbinio paviršių dilimo. Norint parinkti optimalius pjovimo rėžimus ir įrankius, reikia nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos tam procesui. Tad gamybinėje įmonėje atlikti aliumininių detalių apdirbimo, smulkiagrūdžio karbido tekinimo plokštelėmis stebėjimai, norint išsiaiškinti pagrindinius veiksnius turinčius įtakos plokštelių nusidėvėjimui. Buvo pasirinktos trys plokštelės, kurios dirbo skirtingais režimais. Užfiksuoti plokštelių išdirbiai, bei nudilimo tipai pagal plokštelių viršūnių pakitimus. Iš gautų duomenų nustatyta, kad daugiausia įtakos plokštelių nusidėvėjimui turi abrazyvinis, difuzinis ir adhezinis dilimai. / Turning is the most popular in metal working and cutting tool has big dispose in this work. The durability of the cutting tool depends of the tool accuracy, quality, of the setting parameters, of the cutting regime and the formation of motion. The cutting tool loses its quality for the following reasons: cracking of the cutting edges; plastic deformation of the cutting tool and most important cutting tool working edge attrition. In the production facility was during the observation after aluminum parts production, where they were processed fine grain carbide turning plates. For research the main factors for affecting the plates wear. Three plates were chosen, which worked in different operating modes. Was recorded plates output and types of wear, by geometry changing of plates head. From the data obtained revealed that the main influencing the wear plate wear is abrasive, diffuse, and adhesive wear.

Stipinkaulio distalinės dalies lūžiai yra vienas iš dažniausių kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų. Literatūroje nurodoma, kad distalinės stipinkaulio dalies lūžiai yra 1/10 visų lūžių, kuriuos patiria vyresni nei 35 metų amžiaus asmenys. Apie 3 % pacientų, po šios traumos išlieka ilgalaikė negalia. Siekiant optimizuoti stipinkaulio distalinės dalies lūžių gydymą, buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo iškelti trys uždaviniai. Vertinome 2 savaičių imobilizacijos įtaką rankos funkcijai, po stipinkaulio distalinės dalies lūžio ir osteosintezės delnine rakinama plokštele. Taip pat vertinome,radiologinio lūžio tipo, pagal AO klasifikaciją, įtaką rankos funkcijai. Sugijus kaului, tirta metalinių konstrukcijų pašalinimo įtaka rankos funkcijai. Vertinant rezultatus, nustatyta, kad riešo judesių amplitudė ir rankos funkcija tarp pacientų, patyrusių stipinkaulio distalinės dalies lūžį su poslinkiu ir operuotų delnine rakinama plokštele, kuriems buvo taikyta pooperacinė 2 savaičių riešo imobilizacija ir kuriems pooperacinė riešo imobilizacija nebuvo taikyta, nesiskyrė. Tiriamiesiems, patyrusiems C tipo lūžį pagal AO radiologinę klasifikaciją nustatyta prastesnė funkcija. Riešo judesių amplitudė ir rankos funkcija po delninės rakinamos plokštelės pašalinimo nepakito. / Distal radius fracture is one of the most common injuries of the skeletal and muscular system. It has been reported in literature that distal radius fractures account for one-tenth of all the fractures experienced by people older than 35 years. Long-term disability remains in approximately 3% of patients after a distal radius fracture. In order to optimise treatment of distal radius fractures, a study with three objectives was performed. We evaluated the effect of immobilisation for the period of 2 weeks on the hand function after a distal radius fracture and osteosynthesis with a volar locking plate. The effect of the fracture type according to the AO classification on the hand function was also assessed. After the bone has healed, the effect of the removal of metal constructions on the hand function was evaluated. The analysis of the results demonstrated that there were no differences in the range of wrist motions and the hand functionbetween the patients after a displaced distal radius fracture operated with a volar locking plate and post-surgery immobilisation of the wrist applied for the period of 2 weeks and the patients who did not have post-surgery wrist immobilisation applied. A worse function was determined in the patients after type C fracture according to the AO radiological classification. The range of wrist motions and the hand function after the removal of a volar locking plate did not differ.