Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad sunkius trauminius įvykius išgyvenę asmenys šalia neigiamų trauminės patirties padarinių įžvelgia ir teigiamų aspektų – patiria potrauminį augimą (PTA). Pirmieji potrauminio augimo (PTA) sąvoką pasiūlė Tedeschi ir Calhoun (1996). Potrauminis augimas suprantamas kaip teigiamas pokytis, kurį asmuo patiria po trauminio įvykio sukeltų sunkių išgyvenimų, ir yra siejamas su pastangomis įveikti trauminį įvykį ir jo sukeltą vidinę bei išorinę sumaištį. Potrauminio augimo metu įvyksta teigiami pokyčiai savęs suvokime, gyvenimo filosofijoje bei tarpasmeniniuose santykiuose. Šiame darbe analizuojamas politines represijas išgyvenusių Lietuvos žmonių potrauminio augimo patyrimas, taip pat tai, kaip šis patyrimas susijęs su traumine patirtimi, traumos simptomais bei įveikos veiksniais. Tyrimo dalyviai – 205 politines represijas išgyvenę asmenys: 1) PTA grupė: asmenys, kurie įvardino pozityvius politinių represijų padarinius bei pateikė kokybinius duomenis apie patirtus teigiamus pokyčius (N = 107); 2) ne PTA grupė: asmenys, kurie teigė, kad nepatyrė pozityvių pokyčių, susijusių su politinėmis represijomis (N = 98). Tyrime naudoti šie įvertinimo būdai: Harvardo traumos klausimyno (HTQ) lietuviško varianto pirma dalis (Mollica et al., 1992; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005); modifikuoto Traumos simptomų klausimyno (TSK-35) lietuviškas variantas (Gailienė, Kazlauskas, 2005); taip pat buvo pateikti klausimai: 1) apie politinių represijų patyrimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / There is a growing amount of studies that prove the fact that negative and positive outcomes of traumatic experience can exist in coherence. Positive outcomes are defined as posttraumatic growth (PTG). Tedeschi and Calhoun (1996) were the first to offer the concept of posttraumatic growth. Posttraumatic growth is defined as positive change that the individual experiences as a result of the struggle with a traumatic event and difficulties following it. Posttraumatic growth is reported in three major domains: change in the sense of self, change in philosophy of life and change in relationships with others. The aim of this study was to evaluate posttraumatic growth experience among political repression survivors in Lithuania and identify the relation between PTG and trauma symptoms, traumatic experience and the factors that helped to overcome traumatic experience. 205 survivors of political repression participated in the survey: 1) PTG group: the ones who reported positive outcomes of political repression and gave qualitative information about this experience (N = 107); 2) non PTG group: the ones who did not report positive changes related to political repression (N = 98). The methods used: The first part of the Harvard Trauma Questionnaire (HTQ-I), Lithuanian version (Mollica et al., 1992; Gailienė, Kazlauskas 2005); Lithuanian version of Trauma Symptom Checklist (TSC-35) (Gailienė, Kazlauskas, 2005); some questions were given: 1) about the traumatic experience of political... [to full text]

This dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.