This dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.

Tyrimo problema. Lyginant su nacistinių represijų aukų tyrimų gausa, komunistinio režimo vykdytų represijų psichologinės pasekmės yra mažai tyrinėtos. Lietuvoje atliktas išsamus tremtinių, politinių kalinių ir kitų nukentėjusiųjų tyrimas, tačiau duomenų apie sovietinės traumos poveikį antrajai kartai dar beveik nėra. Neklinikinė represuotų asmenų vaikų imtis Lietuvoje iki šiol nebuvo tyrinėta. Todėl šiuo tyrimu nusprendėme išsiaiškinti, koks yra antrosios kartos patyrimas, kokia potrauminė simptomatika būdinga šiems žmonėms, ar jų savijauta siejasi su lytimi ir tuo, kas iš tėvų: mama, tėvas ar abu, išgyveno represijas. Taip pat siekėme palyginti represuotų asmenų ir jų vaikų potrauminės simptomatikos išreikštumą, nustatyti sąsajas tarp vaikų ir tėvų psichinės sveikatos. Metodika. Tyrime dalyvavo 62 represuotų asmenų vaikai, kurių amžiaus vidurkis 43,21 m. Su dauguma iš jų buvo susisiekta, padedant jų tėvams (atsitiktinai atrinktiems iš sąrašo), dalyvavusiems sovietų ir nacių represijų psichologinių padarinių tyrime. Represuotųjų vaikams buvo paštu išsiųstas klausimynas, į kurį įtraukti klausimai, susiję su tėvų patirtomis represijomis ir jų įtaka nukentėjusiųjų vaikams, taip pat metodikos, kurios buvo naudotos tiriant nuo represijų nukentėjusius žmones: Harvardo traumos klausimyno (HTK) pirma dalis, Traumos simptomų klausimynas (TSK-35), Vidinės darnos skalė (SOC-13), papildomai įtraukta Becko Nevilties skalė (BHS). Rezultatai. Dauguma represuotų asmenų vaikų mano, kad tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / Background: In comparison with large amount of studies of Nazi repression, psychological effects of Soviet repression are little investigated. There is a comprehensive study of the survivors in Lithuania, but we have very little data on the effects of Soviet trauma on the second generation. There were no investigations in the nonclinical sample of the children of survivors in Lithuania. So in this study we tried to answer the first questions about experience of the second generation. We had the aim to compare posttraumatic symptoms of first and second generations. Gender differences of the offsprings of survivors were considered, also psychological health of those, who have mother, father or both parents survivors, was compared. Methods: 62 children of survivors (23 men and 39 women) participated in this research, mean age of participants was 43,21 years (SD=7,82). Most of them were accessed through their parents (randomly selected from the list of survivors), who participated in research of psychological effects of Soviet and Nazi repression. The questionnaire which was sent to the members of second generation consisted of questions, related to their parents‘ experienced repression and its impact on children of survivors, the same methods, which were used by investigating survivors, were included: Harvard Trauma Questionnaire, Traumatic Symptom Checklist, Sense of Coherence Scale, besides, Beck Hopelessness Scale was used. Results: Most children of survivors think, that... [to full text]