Intymumo dimensijos jaunų žmonių šeiminėje partnerystėje Šiame magistriniame darbe nagrinėjami poros tarpusavio santykiai, šeiminės partnerystės transformacijos ypatumai. Siekiama įvertinti intymumo svarbą šiuolaikiniuose jaunimo šeiminės partnerystės santykiuose. Šių tikslų siekiama kiekybiniais metodais paremtu tyrimu, kuris yra tarptautinio tyrimo pavadinimu „Jaunimo požiūris į šeiminę partnerystę Europos Sąjungos valstybėse“, koordinuojamo Estijos Tartu Universiteto Šeimos Studijų Centro, dalis. Šeiminės partnerystės samprata atskleidžiama analizuojant Vilniaus Universiteto studentų požiūrį į partnerių sugyvenimą, santuoką, skyrybas, taip pat nagrinėjant poros sugyvenimo ir santuokos motyvus, jos atidėjimo priežastis; nustatant sėkmingos šeiminės partnerystės veiksnius. Šeiminės partnerystės intymumo dimensijų vertinimas atskleidžiamas analizuojant skirtingus kultūrinius meilės idealus charakterizuojančias nuostatas bei nagrinėjant intymumą poros santykiuose konstruojančių veiksnių (emocinio atsivėrimo, seksualumo, santykių valdymo, partnerių lygiavertiškumo, autonomijos) svarbą. Pagrindinės išvados, kurias leidžia suformuluoti empirinio tyrimo duomenys yra šios: (1) šeiminė partnerystė VU studentų yra suvokiama pirmiausiai kaip emocinė dviejų žmonių sąjunga, inicijuojama meilės jausmo pagrindu, kurioje svarbiausi bei didžiausią įtaką turi emociniai, psichologiniai poreikiai bei veiksniai; (2) santuoka nebėra bet kurio meilės ryšio sutvarkymo priemonė, ji siejama tik su... [toliau žr. visą tekstą] / Dimension of intimacy in young people couple relationship This thesis is dedicated to exploration of couple relationships its transformation, and research on importance of intimacy in modern young people family partnership. This study is based on the quantitative research methodology and is a part of international research “Youth attitudes to family life in the EU member States” which is coordinated by Estonian Tartu University, Unit of Family and Welfare Studies. For discovering a conception of family partnership we study Vilnius University’s students’ attitude toward marriage, cohabitation and divorce; explore reasons of cohabitation, marriage ant its postponement; establish determinants of successful couple relationships, as well. For discovering an importance of intimacy’s dimension in family partnership, attitudes towards different cultural love ideals were studied; also values of various intimacies’ factors, such as emotional disclosure, sexuality, work on relationships, partners’ equality and autonomy, were explored. Following data of empirical research we made these basic conclusions: (1) VU students relate family partnership primarily with emotional union that is created for love; emotional and psychological factors have a greatest influence on this union. (2) Marriage does not manage all love relationships anymore. VU students relate marriage with confirmation of “tried” love relationship. (3) Marriage is loosing power of legitimation (except the need of child’s... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]