Pastaruoju metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vis intensyviau akcentuojamos ekologinės problemos. 2003 m. Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje buvo keliamas tikslas- ugdyti išsilavinusius ir atsakingus visuomenės narius, gebančius užtikrinti darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos siekių įgyvendinimą (Nacionalinė darnaus vystimosi strategija, 2003). Darnaus vystymosi švietimo politika Lietuvoje grindžiama nuostata, kad ekologinis švietimas – vienas iš būdų, kuris galėtų sumažinti neigiamą civilizacijos poveikį mus supančiai aplinkai ir gamtai. Pats palankiausias metas minėtosios programos realizavimui – pradinis mokyklinis amžius, kadangi šio amžiaus vaikų pasaulėžiūra dar tik kuriasi. Todėl ypač svarbu nukreipti juos tinkama linkme. Vienas iš pagrindinių mokymo(si) metodų, taikomų ekologinio švietimo ugdomajame procese – projektų metodas. Lietuvoje nėra plačiai nagrinėjami ekologinių aplinkosauginių projektų situacijos ypatumai pradinėse klasėse. Šio bakalauro darbo pagrindinis tikslas - atskleisti projektų metodo taikymo pradinių klasių mokinių aplinkosauginiame ugdyme situaciją. Tyrimo problema: pradinių klasių mokytojų aplinkosauginio projekto, kaip mokymosi metodo esmės suvokimas; problemos su kuriomis dažniausiai susiduria pedagogai aplinkosauginiame ugdyme taikydami projektų metodą. Tyrimo objektas: aplinkosauginių projektų organizavimas pradinėse klasėse. Darbo metodas. Tyrimo duomenims rinkti taikyta mokslinės ir metodinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Lately ecological problems have been more and more intensively listed among the key problems worldwide, Lithuania being not an exception. In 2003, the goal set forth by the National Harmonious Development Strategy was to increase the number of educated and responsible society members, who would be able to ensure the harmonious implementation of the economic, social and environment protection objectives (the National Harmonious Development Strategy, 2003). The politics of harmonious development education in Lithuania are based on the assumption that ecological education is one of the ways providing chances to decrease the negative influence of our civilization to the surrounding environment, nature. Due to the fact that the primary school pupils are still in a process of formulation of their world view, it is the best age to realize the discussed program. Thus the necessity to show the direction for the pupils is obvious. The method of projects is one of the most important methods applied in the process of ecological education. Lithuania has not got a wide range of analysis of the peculiarities of the situtation of the environment protection projects applied in primary school. The goal of this bachelor thesis is to disclose the situation of the project method application with respect to the environmental education aimed at primary school pupils. The research problems: a) how the teachers of primary school perceive the essence of the environment protection project as a... [to full text]

SANTRAUKA Nadia Batisienė Vertinimas pradinėse klasėse Vilniaus mieste Magistro darbas Nuo švietimo reformos pradžios nuolat kalbama apie mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą pradinėse klasėse. Vertinimo samprata nagrinėjama raidos, psichologiniu aspektu; rengiami ir tvirtinami nacionalinio lygmens dokumentai, kuriuose apibrėžti moksleivių pasiekimų vertinimo tikslai, uždaviniai, paskirtis, išskirti principai, nuostatos, vertinimo proceso reikalavimai. Pradinėje ugdymo pakopoje taikomas idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas, derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą. Pradinių klasių mokytojai, neturėdami konkrečių metodikų ir instrumentų pasiekimams ir pažangai pamatuoti, dažnai susiduria su praktiniais vertinimo proceso organizavimo sunkumais. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar pradinių klasių pedagogai geba naudotis vertinimo sistema pradinėse klasėse; organizuoti vertinimo procesą, įtraukiant mokinius, skatinant juos įsivertinti ir suteikiant pagalbą mokantis. Tyrime remiamasi dviem teorijomis: humanistine asmenybės teorija, kuria remiantis mokiniai ugdomi ir vertinami atsižvelgiant į jų sugebėjimus, lyginant jų pačių ankstesnius pasiekimus su esamais; ir kognityvine mokymosi teorija, kurios atstovai teigia kad mokytojas yra galimybių kūrėjas, leidžiantis vaikams sąveikauti su aplinka, kad jie patys surastų naujus santykių modelius, dėsningumus. Sukurtas vertinimo pradinėse klasėse raiškos kompetencijų teorinis modelis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nadia Batisienė Assessment in primary forms in the town of Vilnius Master‘s paper Since the beginning of education reform there has been many talks about the assessment of students‘ achievement and progress in primary forms. The conception of assessment is being studied in terms of development and psychology; the documents, which define the goals, tasks and purpose of the assessment of students‘ achievement and which distinguish principles, provisions and requirements for evaluation process, are prepared and passed on the national level. In primary education they apply an idiographic (individual progress) principle of assessment, combining formal (criterion unmarked) and informal education. The teachers of primary education, who do not have particular methodology and instruments to ground the achievements and progress, often face practical difficulties of assessment process organization. The aim of the paper is to analyse a scientific problem: are the teachers of primary education able to use an evaluation system in primary forms, are they able to organize an assessment process while incorporating students and motivating them to evaluate themselves and providing with help in the learning process. The paper uses two theories: the theory of humanistic personality, on the basis of which students are educated and evaluated according to their abilities, comparing their previous results with the present ones; cognitive learning theory, the representatives of which claim... [to full text]