Tiriamojo darbo objektas: Šilutės rajone esantys Žemaičių Naumiesčio, Ramučių, Šylių ir Degučių hidromazgai. Tiriamojo darbo tikslas: įvertinti pasirinktų panašių statybos metų Šilutės rajono hidromazgų gelžbetoninių šachtinių pralaidų įtekėjimo dalies konstrukcijų būklę bei palyginus su ankstesnių būklės tyrimų duomenimis įvertinti būklės kitimą. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros apžvalgą apie hidromazgų būklės vertinimą bei pažaidų ir trūkumų atsiradimo priežastis; 2. nustatyti šachtinių pralaidų įtekėjimo, pratekėjimo bei ištekėjimo dalių konstrukcijų pažaidas bei jų atsiradimo priežastis; 3. įvertinti minėtų konstrukcijų būklę ir palyginti tyrimo duomenis su ankstesnių (2007 metų) tyrimų duomenimis; 4. nustatyti pokyčius atsiradusius naudojimo metu, bei pasiūlyti sprendimus aptiktų trūkumų šalinimui. Tiriamojo darbo metodika: literatūros apžvalgos skyrius rašomas referatyviai, analizuojant kitų mokslininkų atliktų tyrimų medžiagą apie hidromazgus. Tiriamojo darbo metodika: apžiūrimi ir įvertinami hidromazgai, atliekami natūriniai tyrimai, sutvarkomi gauti rezultatai (duomenys lentelėse), atliekama palyginamoji analizė, daromos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: ○ Literatūros analizėje buvo apžvelgtos bendros žinios apie žemių užtvankas ir vandens pralaidas, konstrukcijų ribiniai būvius, aplinkos poveikio klases, betono stiprio nustatymo metodus bei deformacijas ○ Tiriamojo darbo metodikos bei rezultatų dalyje apžvelgta natūrinių, laboratorinių... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: Solid dams with reinforced concrete shaft bandwidth. Aim of the research: Aim of the research is to evaluate chosen similar year reinforced concrete shaft bandwidths and compare the results with older existing data. Objectives of the research: 1. Analysis of literature in mentioned works about infringements, it`s repair methods, and constructions. 2. Examine the infringements of reinforced concrete shaft`s with analysis of their appearance causes. 3. Evaluate mentioned parts of construction and compare the results with older existing data that exists. 4. Determine changes in conditions and offer best solutions for removing detected infringements. Research methods: Analysis of the literature are written referatively, making an analysis of other scientists research material of solid dams. Research of the dams are made using visual, natural statistical and laboratory methods. Calculated and obtained results are sorted and aranged.

Straipsnyje apibendrinami melioracijos griovių ir reguliuotų upelių būklės dviejų metų tyrimų duomenys. Nustatyta, kad didžiausios deformacijos vyksta griovio dugne ir šlaitų papėdėje. Daugiausia griovys deformuojasi dėl dugne besikaupiančių sąnašų – nevalomas griovys seklėja, lėkštėja jo šlaitai. Atliekant tyrimus buvo nustatomos šios melioracijos griovių charakteristikos: bendras ilgis, plotis, šlaitų nuolydis, dugno plotis, gylis, sąnašų kiekis griovyje, šlaitų apaugimas krūmais; griovyje esančių įrenginių charakteristikos: drenažo žiočių būklė, pralaidų būklė. Tyrimo metu ištirta 171,1 km melioracijos griovių, 199 pralaidos, 1951 drenažo žiotys, esančių Joniškio, Mažeikių ir Telšių rajonuose. Tyrimai atlikti 2005 , 2006 metais. Buvo tirti tik blogos būklės grioviai. Darbo tikslas – įvertinti Joniškio, Mažeikių ir Telšių rajonuose esančių melioracijos griovių ir jų įrenginių esamą būklę. Nustatyta, kad vyraujančios tyrinėjamų griovių deformacijos yra šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais, dugno uždumblėjimas, vandens augmenijos priaugimas, bebrų ir kitų žvėrelių išrausiojimai. Hidrotechninių statinių (pralaidų) esamos deformacijos: netinkamos kelio dangos, netvarkingi sargšuliai, blogos būklės antgaliai, vamzdžių sandūrose atsiradę tarpai, pralaidose susikaupusios sąnašos. Drenažo žiočių esamos deformacijos: po sąnašomis, po velėną, užaugusios krūmų ir žolių šaknimis, sulūžusios, atitrūkusios. / Data from a 2 years study of drainage channels and canalized rivulets are summarized in this paper. It was observed that the majority of information processes occur on the bottom of channels and on channels slopes. In most cases channels are deformated due to the deposit, which accumulate on the bottom, and, if no desilting is executed, channel (where a thick layer of silt exists), the channel profile becomes irregular and unstable. The following characteristics of these drainage channels where determined when carrying out the investigations: general length, width, slopes pitch, bottom width, depth, deposit amounts in drainage channels, slopes shrubby; in channel structures characteristics: the outlets of drainage condition, the water culverts condition. In Joniškis district explore 171,1 km drainage channels, 199 water culverts, 1951 drainage outlets where investigated in 2005, 2006. The drainage channels are under bad conditions. The aim of the work is to evaluate state of drainage channels and its structures in the territory of the Joniškis district. The drainage channels the slopes are overgrown with a medley shrubbery, the drainage channels bottom silt up, water plants growth, beaver and other animal damage. Water culverts deformation is: low keep paving, bad condition of pipe heads, joint tightness, out of order staves, in water culverts to make a collection deposit. The deformation of drainage outlets is: under deposit, under the sod, the rank scrub and grass roots... [to full text]

Dauguma hidrotechnikos statinių naudojami daugiau negu 30 metų. Praktiškai kiekviename statinyje yra gelžbetoninių konstrukcijų. Gelžbetonis yra patvari medžiaga, tačiau ilgainiui dėl įvairių priežasčių (natūralus medžiagų senėjimas, įvairios apkrovos ir veiksniai: mechaniniai, fiziniai, cheminiai, specifiniai), konstrukcijose, pagamintose iš šios medžiagos, atsiranda pokyčių bloginančių statinio naudojimo savybes, trumpinančių gyvavimo trukmę. Betono ir gelžbetonio irimo procesai labai sudėtingi, nes kartu veikia daug įvairių veiksnių, keičiančių fizines ir mechanines savybes. Todėl konstrukcijų patvarumas priklauso nuo šių irimo procesų intensyvumo. Konstrukcijų patvarumo esminiai reikalavimai pateikiami statybos reglamente STR 1.12.05:2010. Tyrimo tikslas – ištirti, įvertinti ir palyginti Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kėdainių rajonų slenkstinių pralaidų būklę su ankstesnių tyrimų rezultatais. Mokslinių ekspedicijų metu 2011 – 2012 m. vizualiai buvo ištirtos dešimties slenkstinių pralaidų būklė, jų amžius yra 50 – 60 metų, seniausia 76 metai. Tiriant slenkstinių pralaidų pažaidų būklės kitimą buvo naudoti šie konstrukcijų diagnostikos metodai: kameraliniai darbai; vizualinis metodas; neardantis metodas betono stipriui nustatyti (instrumentinis); slenkstinių pralaidų techninė būklė įvertinta balais pagal STR.1.12.03:2006 pateiktą metodiką; statistiškai apdoroti duomenys „MS EXCEL“ kompiuterine programa. Palyginus 2011 – 2012 m. tyrimų su ankstesnių (1999 – 2009 m... [toliau žr. visą tekstą] / Most hydraulic structures are used by more than 30 years. Practically every building is of reinforced concrete structures. Reinforced concrete is a durable material, but eventually for various reasons (natural aging of materials, loading and various factors: the mechanical, physical, chemical, specific) changes occur in the structures made of these materials worsening usage properties of the structure, shortening the life span. Concrete and reinforced concrete degradation processes are very complicated because a variety of factors that change the physical and mechanical properties operate at the same time. Therefore, the durability of structures depends on the intensity of decomposition processes. Essential requirements of structural stability are presented in the construction regulation STR 1.12.05:2010. The aim of the research was to investigate, evaluate and compare condition of overflow spillways situated in Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis and Kėdainiai districts with previous results. During scientific expeditions in 2011 – 2012 the condition of ten overflow spillways were examined visually, their age is 50 – 60 years old, the oldest is 76 years old. Studying condition changes of the damages in overflow spillways the following structure diagnostic methods were used: Indoor works; Visual method; Non-destructive method for the determination of the strength of concrete (instrumental); The technical condition of overflow spillways was evaluated by scoring... [to full text]

Naudojamų hidrotechnikos statinių konstrukcijos veikiamos įvairių apkrovų ir neigiamo aplinkos poveikio nudėvimos, susiformuoja pažeidos. Ypač pavojingos pažeidos, mažinančios pagrindinių konstrukcijų laikančiąją galią. Netekus laikomosios galios kyla grėsmė statinio patikimumui ir ilgaamžiškumui. Remiantis atsivėrusių plyšių įtakos hidrotechnikos statinių konstrukcijoms tyrėjų darbais nustatėme, kad mokslinėje literatūroje lig šiol nepakankamai aptarta šachtinių perteklinio vandens pralaidų laikomosios galios metodika. Ji pagrįsta pagrindinių betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų fizikinių ir mechaninių savybių kitimo atsiradus plyšiams vertinimu Darbo tikslas – įvertinti gelžbetoninės šachtinės perteklinio vandens pralaidos (toliau– ŠPVP) sienutėje atsiradusių plyšių įtaką jos laikomąjai galiai. Uždaviniai: 1) Natūriniais tyrimais nustatyti šachtinės perteklinio vandens pralaidos gniuždomojo stiprio faktines reikšmes ir vienas iš pagrindinių pažaidų – plyšių geometrinius parametrus. 2) Preliminariai įvertinti ŠPVP techninę būklę pagal (STR.1.12.03:2006) 3) Analitiniais skaičiavimais apskaičiuoti ŠPVP laikomąją galią. 4) Atlikti galutinį ŠPVP būklės vertinimą. 2007–2008 metais tyrinėtos šachtinės perteklinio vandens pralaidos, įrengtos Kauno rajone naudojamose žemių užtvankose. Atliekant tyrimus nustatytos labiausiai pažeistos ŠPVP vietos, pažeidų tipas, plotas ir gylis bei nustatyta pagrindinė tiriamoji charakteristika – gniuždomojo betono stipris. Skaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The operating hydraulic structures, which are under the impact of various loads and aggressive environment, are deteriorated and defects are formed during their exploitation. Defects are especially dangerous because they decrease the bearing capacity of main constructions. After loosing bearing capacity the danger arises for the reliability and durability of hydraulic structures. With reference to the works of the investigators on the influence of the crack opening upon the constructions of hydraulic structures we have defined that in scientific literature the method of the bearing capacity of surplus water gatewells has not been discussed enough till now. It is substantiated by the evaluation of the alteration of physical-mechanical properties of main concrete and reinforced concrete constructions after crack opening. The aim of the work is to evaluate the influence of the crack opening in the reinforced concrete wall of the surplus water gatewell upon its bearing capacity. Tasks to be solved: 1) to determine (by natural investigations) factual significance and one of the main defects as well as crack geometrical parameters of the compressive strength of the surplus water gatewell; 2) to tentatively evaluate the technical state of the surplus water gatewell according to STR.1.12.03:2006; 3) to calculate (by analytical calculations) the bearing capacity of the surplus water gatewell; 4) to carry out the final evaluation of the condition state of he surplus water gatewell... [to full text]