Mokslo filosofijoje maždaug nuo XX amžiaus 60 – tųjų metų, mokslo plėtros problema yra tapusi viena iš dominuojančių problemų ir argumentų šaltiniu. Brandžiausią mokslo plėtros analizę yra pateikęs Larry Laudanas. Laudanas apibendrina induktyvistų, deduktyvistų ir istorinės mokslo filosofijos krypties teoretikų mokslo plėtros modelius. Laudano mokslo plėtros teorija turi trūkumų, svarbiausias iš jų – neapibrėžta mokslo samprata. Probleminis šio darbo laukas yra mokslo filosofijos normatyvinės ir nenormatyvinės krypties ginčai. Laudanas siekia pateikti adekvačiausią mokslo racionalistų ir mokslo iracionalistų ginčų, mokslo plėtros įvertinimo, sprendimo versiją. Darbe ginama tezė: Larry Laudano pasiūlymas mokslo plėtrą vertinti remiantis faktiniu, metodologiniu ir aksiologiniu teorijų prasminių lygmenų skyrimu yra pranašesnis už kitų mokslo metodologų pasiūlymus, tačiau šis mokslo plėtros vertinimo modelis yra nepakankamai pagrįstas ir nepakankamai apibrėžtas. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai yra L. Laudano „Science and Values“ (Laudan 1984) ir „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997), taip pat T. S. Kuhno „Mokslo revoliucijų struktūra“ (Kuhn 2003). Darbe remiamasi Laudano mokslo aiškinimo ir tinklinės teorijos sampratos poziciją kritikuojančiais šaltiniais (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989). Laudanas pamatuotai kritikuoja Kuhno pasiūlytą mokslo plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Kuhnas negali racionaliais argumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Since the 1960s the problem of justification of scientific development has been an important problem in the philosophy of science. Larry Laudan provides a mature analysis of scientific development. Laudan generalises the models of scientific advancement provided by inductivists, deductivists and the historical school of philosophy of science. Unfortunately, Laudan's theory of scientific development has important shortcomings, the most important of which is that concept of science is not defined. The problem field of this work is the controversy of normative and non-normative positions in the philosophy of science. Laudan aims to provide an adequate solution that accounts for the differences of evaluations of scientific advancement in the theories of scientific rationalists and scientific irrationalists. The following thesis is defended: Larry Laudan's suggestion to separate the factual, methodological and axiological layers of scientific theories when evaluating scientific advancement is superior to other suggestions, but this model of evaluation of scientific advancement is not well-founded and inadequately defined. Primary sources of this work are „Science and Values“ (Laudan 1984), „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997) and „The Structure of Scientific Revolutions“ (Kuhn 2003). Criticism of Laudan's conception of science and his theory of a triadic network of justification (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989) is evaluated. Laudan... [to full text]

Darbe nagrinėjamas temų identifikavimo uždavinys, kuris siejamas su teksto klasifikavimu į tam tikras kategorijas, t.y. įvairių tekstinių duomenų grupavimas pagal atitinkamas temas. Žinutės naujienų agentūrose yra skirstomos į atskiras grupes ir pogrupius pagal temas. Šis darbas atliekamas rankomis, t.y. perskaitomas tekstas ir priskiriamas kokiai nors temai. Vis dėlto, vystantis žiniasklaidai ir kuriantis įvairiems naujienų portalams, aktualu naujienas skirstyti ne rankiniu, o automatiniu būdu, todėl galimybė automatizuoti šį procesą galėtų būti naudinga įvairiems naujienų portalams, padedant skirstyti pranešimus ir taupant laiko bei energijos sąnaudas. Darbo objektą apima 2007 metų BNS spaudos centro žinutės. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip atskiri žodžiai padeda nustatyti teksto temą. Temos nustatymui taikomi trys metodai: dažnų žodžių, dvižodžių junginių (bigramų) ir prasminių žodžių. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje buvo aptarti teoriniai pagrindai (temos nustatymas, tekstų klasifikavimas, žinių kalba). Apžvelgus žinučių ypatumus pastebėta, kad šis informacinis žanras iš kitų išsiskiria tekstų glaustumu, faktų konstatavimu. Taip pat daroma prielaida, kad temos nustatymo tikslumui yra svarbu žinutės apimtis ir aktualumas. Antroje dalyje aprašyti dažnų žodžių ir dvižodžių junginių sąrašų sudarymo bei prasminių žodžių ištraukimo būdai. Apžvelgus naujienų skirstymą pagal temas, buvo sudarytas temų sąrašas ir juo remiantis, buvo anotuoti dažnų žodžių ir... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is based on topic detection in BNS news reports. The reports are divided into different groups and sub-grouped according to topics. This topic analysis is manual; namely, reading texts and assigning to any topic. However, media and various news portals are developing very quickly, so the possibility to distribute reports automatically is quite relevant problem. The automated topic detection process would be useful for various news portals, automated distribution would save time and energy costs. Therefore, the task of the paper is topic detection issue, which is associated with the classification of text into certain categories, in other words, various text data is classified by subject. The object of the thesis is reports from BNS news agency received in 2007. The aim of the paper is to analyze how separate words help identify the topic. Three methods are applied to detect the topic: high frequency words, bigrams (two-word compounds) and the keywords. The paper consists of three parts. The first part is theoretical; it presents the bases of topic detection, text classification and report language. The report was chosen because this information genre is concise and clearly stating facts. What is more, it is hypothesized that the accuracy of topic detection depends on the size and relevance of the report. The second part describes the formation of frequent words’ and bigram lists and keyword extraction techniques. Those frequent word and bigram lists were... [to full text]

Šiuo metu pagal plitimo greitį aplinkoje ir ribas bei koncentracijos didėjimą vienais iš pavojingiausių žmonėms ir gyvūnams laikomi antropogeninės kilmės teršalai - sunkieji metalai. Tyrimui atlikti buvo panaudoti Kauno miesto nuotekų valyklos laboratoriniai duomenys apie nuotekose ir nuotekų dumble susikaupusius sunkiuosius metalus: cinką (Zn), šviną (Pb), nikelį (Ni), gyvsidabrį (Hg), chromą (Cr), kadmį (Cd), varį (Cu). Naudojant susistemintus laboratorinius duomenis buvo nustatyta, kad didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos žiemą buvo 2002 – 2003 metais, o 2004 – 2006 metais – rudenį ir pavasarį. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijų kaitą įtakoja krituliai, nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai. Pagal taršą sunkiaisiais metalais (Cr, Cu, Cd, Zn, Ni, Hg) Kauno miesto nuotekų valyklos dumblas yra II kategorijos, o pagal Pb atitinka I kategoriją. III kategorijos dumblo iš viso nebuvo rasta, todėl nuotekų dumblas gali būti naudojamas laukų tręšimui bei sąvartynų uždengimui. Tyrimo metu buvo įvertinta galimybė Kauno miesto nuotekų dumblą panaudoti Lapių buitinių atliekų sąvartyno uždengimui. Dumble esančios sunkiųjų metalų koncentracijos nepablogintų sąvartyno filtrato kokybės, tačiau dėl fizikinių savybių (dumblas slysta, technika klimpsta) nėra tinkamas Lapių sąvartyno uždengimui. Dumblo naudojimas energetinių želdinių tręšimui taip pat yra nepalankus nuotekų dumblą tvarkančioms įmonėms dėl mažų tręšimo normų. / Heavy metals are anthropogenic pollutants which are toxic and mostly widespread in nowadays environment. For the research there were used Kaunas wastewater plant laboratorial data about heavy metals in wastewater and sewage sludge, such as chromium (Cr), copper (Cu), cadmium (Cd), zinc (Zn), nickel (Ni), mercury (Hg), plumbum (Pb). By using the systemized laboratorial data it was determined that the biggest concentrations of heavy metals in winter season were in the year 2002 – 2003, but in the year 2004 – 2006 – in autumn and spring. The results of the research showed that precipitation influences heavy metals concentrations to change; there were determined middle strength connections. According to the pollution of heavy metals in the year 2002 – 2006 treated sludge of Kaunas wastewater plant corresponded second category, just plumbum corresponded first category. There was no treated sludge of third category that is why sewage sludge can be used to utilize the fields and cover the landfills. During the research it has been estimated the possibility to use sewage sludge to cover the landfill of Lapes. The concentration of heavy metals in the sludge wouldn‘t make worse the quality of the landfill’s leachate, but still it is not practicable for the covering the Lapes landfill because of the physical characteristics (sludge is slippery, technical equipment is sinking). Because of the low utilising rates the usage for utilizing short rotation forest is not suitable as well for... [to full text]