Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą, naudingumo aspektu. Tyrimo empirinę bazę sudaro 200 iš 689 Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto 2007/2008 m.m. ir 2008/2009 m.m. ekonomikos magistrantūros studijų absolventai. Tyrimo objektas - Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą. Tyrimo tikslas - ištirti ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijas ir pagrindines finansines paskatas, darbo vietos pasirinkimo atžvilgiu, naudingumo funkcijų pagrindu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius darbe atlikta vartotojų preferencijų ir paskatų įtakos ištyrimo lygio analizė; išanalizuoti naudingumo funkcijų tipai; praktinėje darbo dalyje įvertintos Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų, renkantis darbo vietą, naudingumo funkcijos; to pasekoje nustatytos respondentų preferencijos bei pagrindinės finansinės paskatos, teikiančios jiems didžiausią naudingumą, renkantis darbo vietą. Pagrindiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa, naudingumo funkcijų taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / The preferences and financial incentives based on utility aspect of graduates of master economics studies by choosing a work place is analyzed in the concluding paper of master degree. The empirical base of the research consisted of 200 from 689 graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University. The object of the research was the preferences and financial stimulants of graduates of master economic studies of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place. The main goal of the research was to investigate the preferences and financial stimulants of graduates of master economics studies by choosing them the work place by using the utility functions. The following findings are presented in the paper: the theoretical analyze of investigation level of preferences and incentives of customers; the analyze of the types of utility functions; weighted utility functions of the graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place; the preferences and major financial incentives of the respondents, which give them the maximum utility by choosing a work place. The main research methods: analyze and filing of nonfiction, survey of questionnaire, statistic analyze. The descriptive statistics was used to calculate statistical findings.

Šiame darbe paslaugų direktyvos (PD) kontekste yra analizuojamas paslaugų rinkos integracijos Europos Sąjungoje procesas. Metodologines gaires šiam tyrimui suteikia viena pastarojo meto Europos integracijos teorijų – liberalus tarpvyriausybiškumas. Ši teorija išsamiausiai yra išplėtota jos kūrėju laikomo Andrew Moravcsiko knygoje "The Choice for Europe." Todėl ši knyga yra pagrindinis darbo teorinio pagrindo šaltinis. Išplėtojus ir pritaikius nagrinėjamai problemai A. Moravcsiko idėjas, darbe buvo išsikelta hipotezė, kad ES paslaugų rinkos integracija priklauso nuo nacionalinių valstybių preferencijų, kurias formuoja vidaus ekonominiai interesai ir valstybių derybinių galių. Remiantis A. Moravcsiko teorine prielaida, kad tik svarbiausios valstybės turi įtaką ES, buvo analizuojamos trys didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Detaliau išskaidžius pagrindinę hipotezę buvo nusistatytos kelios darbo tezės: PD galutinį turinį ir Britanijos nuolaidas sąlygojo tai, kad paslaugų sektoriaus liberalizavimas šiai valstybei galėjo atnešti daugiausiai naudos, todėl ji turėjo mažiausiai derybinės galios lyginant su Prancūzija bei Vokietija; Britanija už padarytas nuolaidas išlošė kitose jai svarbiose derybose; Komisija be iniciatyvos teisės šiame procese nevaidino svarbaus vaidmens ir išliko tik stebėtoja. A. Moravcsiko teigimu, būtent ekonominiai, o ne geopolitiniai interesai atlieka svarbiausią vaidmenį priimant sprendimus. Taigi pagrindiniai nepriklausomi... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the process of the services market integration in the context of Services Directive and the national preferences of member states towards this document in particular and towards the process of services liberalization in general. The methodological guidelines for the research are provided by one of the contemporary theories of EU integration – liberal intergovernmentalism, as developed by Andrew Moravcsik in his prominent book The Choice for Europe. The main argument of this author is that “European integration can be best explained as a series of rational choices made by national leaders.”(A. Moravcsik: 18) What follows as the main hypothetical proposition is that the integration of services market in the European Union rests upon national preferences of member states, which are shaped by domestic economic interests groups and upon relative bargaining powers of these member states. According to A. Moravcsik’s argumentation, it is assumed in this paper that it suffice to analyze three major member states – Germany, France and United Kingdom (UK). The analysis of this paper proved the relative interdependence between gains and bargaining power. It was showed, that UK has more competitive services providers, especially those providing professional services, then France and Germany. It is the reason why the service market opening could bring more benefits to British providers. This situation led UK to have less persuading arguments and made them make... [to full text]

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

Magistro darbo objektas – vartotojų etnocentrizmo skirtumai skirtingose produktų kategorijose. Darbo tikslas yra išsiaiškinti vartotojų etnocentrizmo lygį skirtingose produktų kategorijose. Darbe keliami uždaviniai: atskleisti, kas yra vartotojų etnocentrizmas, kokia jo raida, nurodyti veiksnius, kurie veikia vartotojų etnocentrizmą, aptarti etnocentrizmo tendencijas skirtingose kultūrose bei etnocentriškų vartotojų požiūrį į kitas kultūras, apžvelgti tyrimus, kuriuose nagrinėjamas vartotojų etnocentrizmas marketingo sferose, atskleisti vartotojų etnocentriškumo įtaką požiūriui į užsienio reklamą, apžvelgti vartotojų etnocentrizmo priežastis ir pasekmes, pateikiant visame pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus, aptarti iki šiol Lietuvoje atliktus kiekybinius vartotojų etnocentrizmo tendencijų tyrimus, kokybinės analizės metodu atskleisti vartotojų etnocentriškumo lygį ,jį lemiančius veiksnius skirtingose produktų kategorijose. Naudojantis teorinės medžiagos analize ir kokybine-empirine analize prieita prie išvadų, kad vartotojų etnocentrizmo laipsnis skirtingose produktų kategorijose skiriasi, labiausiai lietuviai etnocentriški maisto kategorijoje, o mažiausiai – namų technikos. Kalbant apie etnocentriškų vartotojų sprendimą, kokios šalies produktą pirkti, buvo išsiaiškinta, kad jie, rinkdamiesi produktą, pirmiausiai ieško lietuviškos prekės, jie tvirtai žino, kokios šalies produktų nenorėtų pirkti, tuo tarpu neetnocentriški vartotojai kilmės šaliai, kaip veiksniui, skiria... [toliau žr. visą tekstą] / It‘s been not so long time ago, when Lithuania regained it‘s Independency and many advertising and marketing campaigns were started. They agitated consumers to buy Lithuanian product, to be patriotic and help to raise its economy in order to become economically independent and developed country. Nevertheless, all these campaigns calmed down, or just were forgotten. New supermarkets started building up, all the roads from abroad to Lithuania were opened, and many products from there came to us. So, today is becoming less and less clear, what is consumer’s attitude towards Lithuanian made products and those foreign goods, what factors have an influence on product choices. It is also interesting, what part in their decision-making plays consumer ethnocentrism. Does consumer ethnocentrism change in different product categories? The aim of this Masterwork is to find out consumer ethnocentrism differencies in different product categories. For this reason we have to do these tasks: · To reveal the concept of consumer ethnocentrism and his development. · To define the antecedents of consumer ethnocentrism and evaluate relationship between them and consumer attitude towards other cultures, their products and buying intentions referring to some research made before. · To review consumer ethnocentrism research in marketing and advertising sphere, consumer behavior in practical and theoretical backgrounds. · To define Lithuanian consumer ethnocentrism tendencies, which were found in... [to full text]