Dėl augančio nedarbo šalyje didėja emigracijos srautai, įtakojami Lietuvos ekonomikos rodikliai, kadangi nesurenkami mokesčiai, o pridėtinę vertę asmenys kuria ne Lietuvoje, bet kitose valstybėse. Prie nedarbo didėjimo labai stipriai prisideda ir šalyje vykdoma politika. Be to, darbdaviai esant tokioms jiems palankioms sąlygoms darbuotojus gali išnaudoti, įpareigodami juos dirbti viršvalandžius už juos papildomai nemokėdami. Pasirinktos temos nagrinėjimo aktualumą lemia tai, kad esanti sparti technologijų pažanga, stiprėjanti konkurencija, bekeičiantys vartotojų poreikiai lemia būtinybes tradicinį darbo santykių modelį pritaikyti pokyčiams bei itin dinamiškiems ekonominiams virsmams. Šiame magistro darbe analizuojami Lietuvos ir užsienio valstybių – Danijos bei Estijos - darbo įstatymų pakeitimai, kurie buvo atlikti pasaulinės krizės metu, siekiant liberalizuoti darbo santykius. Užsienio šalių analizei pasirinkome Estiją, kadangi ši valstybė priskiriama prie pokomunistinės transformacijos lyderių bei laikoma geriausiai Baltijos regione su pasauline ekonomikos krize susidorojančia valstybe. Daniją pasirinkome, nes šios valstybės sugebėjimas derinti lankstumo ir saugumo komponentus laikomas pavyzdžiu visai Europai. Danijos pavyzdys geriausiai atspindi, kaip suderintomis socialinėmis priemonėmis galima pasiekti ekonomikos augimo, aukšto užimtumo lygio ir patikimų viešųjų finansų. Magistro darbe atskleidžiamas ir įvertinamas ekonominės krizės sąryšis su Lietuvos Respublikos darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Growing unemployment rate increases the emigration flow in the country which affects general economic indicators of Lithuania: the taxes isn‘t collected and the added value made by Lithuanian people are being createded in other countries. Country policy plays very important role in the process of unemployment rate increase too. Besides, employers in these favorable conditions can exploit workers by obliging them to work overtime without paying extra money. The chosen theme is relevant due to the fact that rapid technological advances, increase of competition and changes in consumers demand requires the traditional labor relations model in Lithuania to be adapted for very dynamic economic changes. In this master’s thesis labour law changes which were implemented during economic crisis in Lithuania and other foreign countries - Denmark, Estonia – are being analyzed. Estonia was chosen as the country with which Lithuania had experienced post-communist transformations. Estonia is known as post-communist transformation leader. Denmark was chosen because of being an example in Europe how to implement “flexicurity” model ant how to achieve economic growth, high employment and sound public finances at the same time. In master’s thesis the relationship between economic crisis and the liberalization of labour relations in the Republic of Lithuania is detected and revealed. It is compared Lithuanian and foreign labor laws change provisions in 2009 - 2010, it is submitted their summaries... [to full text]

In this work the infrastructure of the Klaipeda port, its basic purposes and opportunities of development is analysed. The main and future projects of development of an infrastructure, problems of their introduction, factors, which influence development of an infrastructure, are considered. Time of feedback of an infrastructure is long and consists of 20 and more years therefore it is important to plan it in right way. Tendencies, ways and opportunities of development of an infrastructure should be based on general country economical development perspectives because infrastructures is quite expensive, and any investments should be proved and have economical benefit. Development of technological elements basically depends on the present and possible cargo streams. Therefore economical and technological aspects constantly should be analyzed and on their basis to be selected optimum of plans for development. Problems of port financing, market liberalization should be solved by perfection of legal acts, which regulate management of port.

Šiame darbe paslaugų direktyvos (PD) kontekste yra analizuojamas paslaugų rinkos integracijos Europos Sąjungoje procesas. Metodologines gaires šiam tyrimui suteikia viena pastarojo meto Europos integracijos teorijų – liberalus tarpvyriausybiškumas. Ši teorija išsamiausiai yra išplėtota jos kūrėju laikomo Andrew Moravcsiko knygoje "The Choice for Europe." Todėl ši knyga yra pagrindinis darbo teorinio pagrindo šaltinis. Išplėtojus ir pritaikius nagrinėjamai problemai A. Moravcsiko idėjas, darbe buvo išsikelta hipotezė, kad ES paslaugų rinkos integracija priklauso nuo nacionalinių valstybių preferencijų, kurias formuoja vidaus ekonominiai interesai ir valstybių derybinių galių. Remiantis A. Moravcsiko teorine prielaida, kad tik svarbiausios valstybės turi įtaką ES, buvo analizuojamos trys didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Detaliau išskaidžius pagrindinę hipotezę buvo nusistatytos kelios darbo tezės: PD galutinį turinį ir Britanijos nuolaidas sąlygojo tai, kad paslaugų sektoriaus liberalizavimas šiai valstybei galėjo atnešti daugiausiai naudos, todėl ji turėjo mažiausiai derybinės galios lyginant su Prancūzija bei Vokietija; Britanija už padarytas nuolaidas išlošė kitose jai svarbiose derybose; Komisija be iniciatyvos teisės šiame procese nevaidino svarbaus vaidmens ir išliko tik stebėtoja. A. Moravcsiko teigimu, būtent ekonominiai, o ne geopolitiniai interesai atlieka svarbiausią vaidmenį priimant sprendimus. Taigi pagrindiniai nepriklausomi... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the process of the services market integration in the context of Services Directive and the national preferences of member states towards this document in particular and towards the process of services liberalization in general. The methodological guidelines for the research are provided by one of the contemporary theories of EU integration – liberal intergovernmentalism, as developed by Andrew Moravcsik in his prominent book The Choice for Europe. The main argument of this author is that “European integration can be best explained as a series of rational choices made by national leaders.”(A. Moravcsik: 18) What follows as the main hypothetical proposition is that the integration of services market in the European Union rests upon national preferences of member states, which are shaped by domestic economic interests groups and upon relative bargaining powers of these member states. According to A. Moravcsik’s argumentation, it is assumed in this paper that it suffice to analyze three major member states – Germany, France and United Kingdom (UK). The analysis of this paper proved the relative interdependence between gains and bargaining power. It was showed, that UK has more competitive services providers, especially those providing professional services, then France and Germany. It is the reason why the service market opening could bring more benefits to British providers. This situation led UK to have less persuading arguments and made them make... [to full text]

Elektros energija yra ypač svarbus produktas visai šalies ekonomikai ir visuomenei. Pasiekus pakankamą konkurencijos lygį, liberali rinka gali garantuoti optimalų ekonominių gėrybių paskirstymą visuomenei. Liberalios elektros rinkos pagrindas – vartotojų galimybė pasirinkti elektros tiekėją ir perkamos elektros kainą. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, o efektyvi konkurencija visada yra pranašesnė už ekonominį reguliavimą, veiksmingesnis tampa elektros ūkio valdymas. Darbo tikslas: įvertinti elektros energijos rinkos atvėrimo Lietuvoje poveikį elektros energijos kainoms. Darbo objektas: elektros energijos rinka. Darbo uždaviniai: 1) pateikti elektros energijos rinkos atvėrimo teorinius aspektus; 2) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo Europos Sąjungoje analizę; 3) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo įgyvendinimo Lietuvoje analizę; 4) išnagrinėti prekybos elektros energija į Latviją, Estiją, Rusiją, Skandinaviją ir Europos Sąjungos šalis techninės-ekonominės galimybės; 5) Sumodeliuoti galimą liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos kainą Magistrinis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje darbo dalyje atliekamas elektros energijos rinkos atvėrimo teorinis pagrindimas: atskleidžiami elektros energijos rinkos ypatumai, apžvelgiami įvairių autorių skiriami galimi elektros energijos rinkos modeliai, pateikta energetikos reguliavimo esmė ir svarba bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos kainodaros formavimo strategijos. Antrojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Electricity is a vital product to the entire country's economy and society. Once having a sufficient degree of competition, liberalized market can guarantee the optimal allocation of economic goods to the society. Liberal framework of the electricity market is a customer's right to choose their electricity supplier and price. In electricity market appears competition and that is always better than the cost of regulation principle and this allows manage electricity production and supply more efficiently. Aim: To evaluate impact of Lithuania market liberalization to electricity prices. Object: electricity market. Tasks: 1) To provide theoretical aspects of electricity market liberalization; 2) To execute the analysis of the electricity market opening in the European Union; 3) To execute the analysis of the electricity market liberalization process in Lithuania; 4) To examine the technical-economic opportunities of trading electricity to Latvia, Estonia, Russia, Scandinavia and the European Union; 5) To forecast electricity price in Lithuania liberalized market. The Work consists of three parts. In the first part theoretical justification of electrical energy market opening is made: the disclosure of the electricity market characteristics is examined, the possible electricity market models of various authors are overviewed, the nature of energy regulation and the importance is provided and the formation of different pricing strategies is analyzed and summarized. In the second... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 18 paveikslų, 3 lentelės, 57 literatūros šaltiniai, 1 priedas, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: integracija, globalizacija, Pasaulio prekybos organizacija, rinkų liberalizavimas, žemės ūkis. Tyrimo objektas – Lietuvos žemės ūkis globalizacijos sąlygomis. Darbo tikslas – išnagrinėti globalizacijos poveikį Lietuvos žemės ūkiui, remiantis šiuolaikine globalizacijos koncepcija. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti pokyčių žemės ūkyje globalų kontekstą; 2) išanalizuoti globalizacijos poveikį Lietuvos žemės ūkiui; 3) atskleisti žemės ūkio vystymosi problemas ir perspektyvas globalizacijos sąlygomis. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, indukcijos, dedukcijos, statistinių duomenų rinkimo ir analizės, grafinio vaizdavimo metodai. Darbe naudojami mokslinių leidinių straipsniai, monografijos, Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtotės strateginiai dokumentai, teisiniai dokumentai, konferencijų bei interneto puslapiuose surinkta medžiaga, Lietuvos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio banko elektroninės statistinės informacijos duomenų bazių informacija. / The final work of University Postgraduate studies, 65 pages, 18 figures, 3 tables, 57 references, 1 appendix, Lithuanian language. KEY WORDS: agriculture, integration, globalization, liberalization of markets, World Trade Organization. The object of research – Lithuanian agriculture in the context of globalization. The aim of work – to analyze the impact of globalization on the Lithuanian agriculture on the ground of the modern globalization conception. Seeking the aim, the tasks are: 1) to analyze the changes of agriculture in the context of globalization; 2) to analyze the impact of globalization on Lithuanian agriculture; 3) to identify the development problems and perspectives of agriculture in the context of globalization. Methods of research – the analysis of scientific literature, induction, deduction, statistical data compilation and analysis, graphical depiction methods. According to scientific publication articles, monographs, strategic documents of EU, Lithuanian agriculture and rural areas development, legal documents, material gained on the conferences and internet, Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania and World Trade Organization, World Bank database information.

Pasaulyje vyksta aktyvūs procesai dėl eksporto politikos skatinimo, investicijų, didesnio prekių ir paslaugų mainų balanso, inovacijų pritraukimo, t.y. veiksnių sąlygojančių ekonominio vystymosi tempus, vis svarbesnį vaidmenį priskiriant tarptautinei prekybai paslaugomis. Darbo aktualumas siejamas su neišnaudotu paslaugų augimo potencialu tarptautinėje prekyboje, kuris suteikia galimybes paslaugų sektoriui gauti didesnę pelno normą ir pritraukia kapitalą bei darbo jėgą iš tradicinių veiklų įmonių, todėl paslaugų plėtra turėtų išlikti pagrindiniu ekonominių ir socialinių permainų katalizatoriumi. Tyrimo tikslas– išryškinti tarptautinės prekybos paslaugomis teorinius aspektus ir pagrįsti plėtros tendencijas Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius paslaugų klasifikavimo principus, atskleidžiant paslaugų plėtros tendencijas, barjerus ir ES Paslaugų direktyvos svarbą plėtros procesams; 2. Remiantis sudarytu tiriamuoju tarptautinės prekybos paslaugomis modeliu, atlikti tarptautinės prekybos paslaugomis plėtros Lietuvos atžvilgiu, tyrimą ir pristatyti ekspertų nuomonių apklausos rezultatus; 3. Parengti tarptautinės prekybos paslaugomis plėtros Lietuvoje prognozės, apibrėžiant galimybes, kliūtis ir pagrindžiant plėtros tendencijas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė, anketinė apklausa, prognozavimas. Tyrimu atskleista, kad tarptautinės prekybos paslaugomis tendencijas tikslinga vertinti pagal suteikiamų... [toliau žr. visą tekstą] / International trade in services grown significantly, yet little research has been undertaken to understand international services. Major features of services have much in common with other services, being, however, more closely related to country’s economy. The actuality of the study is related to the potential of increase of services in domestic market in hand which gives possibilities to service sector get higher rate of profit and attracts capital and labour force from enterprises of traditional activity, therefore the development of services should remain the main catalyst of economical and social changes. The goal of the work – to highlight the theoretical aspects of international trade in services and foresee the main tendencies of Lithuanian international trade in services. Tasks are presented: 1. Analyze the main types of International services classification and exploring tendencies of development, to set barriers and instruments of regulation EU Services Directive. 2. According to holistic model of evaluation of development of international trade in services, to make research of Lithuanian International trade in services and set the results form experts’ survey. 3. Forecasts the development tendencies of Lithuanian International trade in services, barriers and propose possibilities. Methods of investigation: referring to the studies of foreign and Lithuanian scientists, analysis and synthesis of literature, survey of experts, forecasting methods. The study... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]