In 1982, several rectangular openings were cut in a 100 year old sub-alpine Norway spruce forest stand to initiate regeneration at the Lusiwald site at Davos, Switzerland. The openings on the steep, north-facing slope created rapid changes to the environment of the border trees. Growth reactions of these border trees were compared and analysed with reference trees from the adjacent closed canopy stand in 1997. The radial growth pattern of the two data sets differed within the 14-year period since the openings were cut; the border trees showed growth releases. The growth reaction at the stem base was larger than at breast height. Changes in wind exposure may have influenced border trees to adapt their root systems. Sub-alpine Norway spruce stands aged around 100 years, which are usually considered slow-growing on a north aspect, still seem capable of reacting to greater resource availability such as sudden light changes.

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] / Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] / Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama technogeninės taršos pažeistų skirtingų miško ekosistemos komponentų (medyno, dirvožemio, krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų danga) pokyčiai sumažėjus gamyklos AB „Achema“ taršai. Naudojant 26 metų (1981–2007) ir dabartinių metų (2011–2012) tyrimų duomenis yra atlikta analizė apie skirtingus miško ekosistemos komponentų pokyčius ir įvertinta miško ekosistemų atsikūrimo galimybės. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad praėjus 10–20 metų laikotarpiui nuo gamyklos teršimo pradžios (1979 m.) gali atskurti pažeistos miško ekosistemos. Pirmiausia atsikuria pažeisti medynai, po to – dirvožemio cheminės ir biologinės savybės, vėliausiai – krūmokšnių, žolinių augalų bei samanų danga ir dabartinė ekosistemų būklė yra artima neužterštiems žaliašiliams. Tačiau arčiausiai gamyklos krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų dangoje vis dar randami nitrofiliniai augalai, kurie nebūdingi neužterštiems žaliašiliams. Tai rodo, kad dėl medyno struktūros negrįžtamumo prie AB „Achema“ krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų danga išlieka pakitusi. / Doctoral dissertation presents the restoration of various components of forest ecosystem (stand, soil, the cover of brush, herbaceous vegetation and mosses) after the reduction of air pollution from the plant of fertilizers Achema. Using study data of 26 years (1981–2007) and of the current year (2011-2012), an analysis of the changes of different components of forest ecosystems has been carried out and recovery possibilities of forest ecosystems were evaluated. Based on the survey results it was found that after 10–20 years since the beginning of pollution from the factory (1979) damaged forest ecosystems are able to recover. First of all recover damaged stands, then – chemical and biological soil properties, at the latest – the cover of shrubs, herbaceous plants and mosses, and the current state of forest ecosystems is similar to control pine stands. However, ground vegetation in the nearest to the factory sites still contains nitrophilous plants which are not typical for uncontaminated pine forests. This shows that due to the irreversibility of the structure of stands near Achema, the cover of shrubs, herbaceous plants and mosses remains altered.

No description available.