The object of the dissertation covers World War II refugee in Lithuania, their coming, staying and leaving Lithuania in 1939 – 1940. The first chapter of dissertation discusses similarities and differences of terms foreigner and refugee according to domestic legislation. Furthermore, the peculiarities of foreigners in pre war Lithuania and World War II refugees are analyzed and the features of refugee integration are depicted. The following aspects have been under discussion as well: the circumstances of war refugee legislation, the situation of Lithuanian legislation according to international conventions. The second chapter analyses the life of Polish internees in Lithuania. Organizational work of establishing internee camps, the changes of camps’ network and its liquidation are discussed there. Separate subchapters analyze the subordination of internee soldiers to army units, the everyday life of internees in camps as well as internees repatriation to the territories occupied by Soviet Union and Germany. The third chapter concentrates on the civil refugees. The first subchapter analyses the aspects of refugee administration in Lithuania by Lithuanian Red Cross and Commissariat for refugee affairs. The absolute majority of refugees in Lithuania were Jewish and Polish. Due to that, the third chapter is divided into subchapters by refugees’ nationalities. Subchapters analyzing Polish refugees present the status of Polish refugees and newcomers in Lithuania and the aspects of... [to full text] / Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių patekimo ir buvimo Lietuvoje istorija dar nėra sulaukusi išsamių ir detalių tyrimų. Šiandien tyrinėtojams prieinama istoriografija tik epizodiškai aprašo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių buvimo Lietuvoje raidą, jų santykius su Lietuvos administracija, vietos gyventojais. Disertacijos tyrimo objektas: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje, jų patekimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1939–1940 m. raida. Pirmoji darbo dalis skirta pristatyti svetimšalių ir karo pabėgėlių sąvokų panašumams ir skirtumams remiantis Lietuvos teisiniais aktais aptarti. Antroji dalis skirta internuotiesiems Lenkijos kariams. Joje aptariama Lenkijos karių internavimas, internuotųjų stovyklų steigimas, stovyklų tinklo kaita bei jų likvidavimas. Atskiruose skyriuose nagrinėta internuotų karių gyvenimo stovyklose kasdienybė, karių repatriacija į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užimtas teritorijas bei internuotųjų karių perėmimas iš sovietų pusės 1940 m. vasarą. Trečioji disertacijos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Parodomi pabėgėlių administravimo aspektai remiantis Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla. Kadangi absoliučią pabėgėlių daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių pabėgėliai buvo aptarta kiekviena tautinė grupė atskirai bei Lietuvos pilietybės suteikimo problematika. Stengtasi parodyti lenkų pabėgėlių bei Vilniaus krašto gyventojų „ateivių“ teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Bandyta... [toliau žr. visą tekstą]

Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių patekimo ir buvimo Lietuvoje istorija dar nėra sulaukusi išsamių ir detalių tyrimų. Šiandien tyrinėtojams prieinama istoriografija tik epizodiškai aprašo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių buvimo Lietuvoje raidą, jų santykius su Lietuvos administracija, vietos gyventojais. Disertacijos tyrimo objektas: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje, jų patekimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1939–1940 m. raida. Pirmoji darbo dalis skirta pristatyti svetimšalių ir karo pabėgėlių sąvokų panašumams ir skirtumams remiantis Lietuvos teisiniais aktais aptarti. Antroji dalis skirta internuotiesiems Lenkijos kariams. Joje aptariama Lenkijos karių internavimas, internuotųjų stovyklų steigimas, stovyklų tinklo kaita bei jų likvidavimas. Atskiruose skyriuose nagrinėta internuotų karių gyvenimo stovyklose kasdienybė, karių repatriacija į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užimtas teritorijas bei internuotųjų karių perėmimas iš sovietų pusės 1940 m. vasarą. Trečioji disertacijos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Parodomi pabėgėlių administravimo aspektai remiantis Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla. Kadangi absoliučią pabėgėlių daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių pabėgėliai buvo aptarta kiekviena tautinė grupė atskirai bei Lietuvos pilietybės suteikimo problematika. Stengtasi parodyti lenkų pabėgėlių bei Vilniaus krašto gyventojų „ateivių“ teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation covers World War II refugee in Lithuania, their coming, staying and leaving Lithuania in 1939 – 1940. The first chapter of dissertation discusses similarities and differences of terms foreigner and refugee according to domestic legislation. Furthermore, the peculiarities of foreigners in pre war Lithuania and World War II refugees are analyzed and the features of refugee integration are depicted. The following aspects have been under discussion as well: the circumstances of war refugee legislation, the situation of Lithuanian legislation according to international conventions. The second chapter analyses the life of Polish internees in Lithuania. Organizational work of establishing internee camps, the changes of camps’ network and its liquidation are discussed there. Separate subchapters analyze the subordination of internee soldiers to army units, the everyday life of internees in camps as well as internees repatriation to the territories occupied by Soviet Union and Germany. The third chapter concentrates on the civil refugees. The first subchapter analyses the aspects of refugee administration in Lithuania by Lithuanian Red Cross and Commissariat for refugee affairs. The absolute majority of refugees in Lithuania were Jewish and Polish. Due to that, the third chapter is divided into subchapters by refugees’ nationalities. Subchapters analyzing Polish refugees present the status of Polish refugees and newcomers in Lithuania and the aspects of... [to full text]

Magistro darbo objektas – reputacijos valdymas ir komunikacija. Darbo tikslas – nustatyti reputacijos valdymo ir komunikacijos teorines prielaidas bei įgyvendinimą ne pelno organizacijose. Darbo uždaviniai: aptarti reputacijos sampratos problemą, matavimo bei valdymo poreikį ir galimybes, reputacijos komunikacijos principus; aptarti organizacijų reputacijos valdymo ir komunikacijos poreikį bei galimybes; nustatyti verslo ir ne pelno organizacijų reputacijos valdymo ypatybes ir galimybes taikyti bendrą reputacijos matavimo modelį; nustatyti, kaip ne pelno organizacijos suvokia reputaciją ir kaip ją komunikuoja savo internetinėse svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita prie išvados, kad organizacijos reputaciją galima matuoti ir valdyti, yra kuriami reputacijos matavimo modeliai, pagal kuriuos matuojama ir valdoma organizacijų reputacija. Pastebimas glaudus ryšys tarp organizacijos identiteto, įvaizdžio ir reputacijos, tačiau šie elementai atskiriami. Atkreiptas dėmesys, kad reputacija yra santykinis dydis, priklausantis nuo lūkesčių ir konteksto. Analizuojant matavimo modelius bei praktikas, prieita prie išvados, kad nors ir esant kriterijų variacijų galimybei, matavimo modelių pagrindas lieka tas pats (Fombruno Reputacijos koeficientas). Remiantis trečiojo sektoriaus organizacijų ir jų susivienijimų įžvalgomis, pagrįstas ne pelno organizacijų reputacijos aktualumas bei aptartos verslo reputacijos matavimo modelio pritaikymo galimybės ne pelno organizacijoms... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis is to define the theoretical precondition of reputation management and communication and to determine the implementation of reputation management and communication in non-profit organizations. The objectives are to discuss the problem of conception, the needs and opportunities of reputation management and communication; to determine the features of the reputation of profit and non-profit organization; to define the abilities to apply common reputation measurement model; to determine how do the non-profit organizations understand the concept of reputation, what knowledge do they have about the managing and communicating the reputation and how do the organizations communicate the reputation through their internet sites. After analysis of scientific literature, the conclusion is that reputation of organization is measurable, one can manage it. There are measurement models created. There are connections between identity, image and reputation of organization. Nevertheless these are three different concepts. It was noted, that reputation is related with the expectations of stakeholders and all kinds of context. Analyzing the models of reputation measurement was noted that one of them is used as a basis. It’s Ch.Fombruns’ Reputation quotient, which is composed from six elements. Furthermore according to the leaders and authorities of the third sector, the necessity for non-profit organizations to manage their reputation was justified and the opportunities to... [to full text]