Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingos lyties asmenų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos ypatumus pastovaus intensyvumo krūvio metu po ekscentrinio-koncentrinio prieškrūvio. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ekscentrinio-koncentrinio prieškrūvio poveikį vegetacinių sistemų rodiklių kaitai atliekant vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinį darbą. 2. Palyginti ekscentrinio-koncentrinio prieškrūvio poveikį vegetacinių sistemų rodiklių kaitai ir sukelto vėluojančio skausmo raumenyse poveikį atliekant įvairaus intensyvumo aerobinį darbą tarp skirtingos lyties asmenų. Tyrimo metodai ir organizavimas.Tyrimuose sutiko dalyvauti 18-ka tiriamųjų, merginos (n=10), kurių amžius buvo 20,9 (0,5) m. ir vaikinai (n=8), jų amžius – 20,8 (1,9) m. Siekiant nustatyti aerobinį pajėgumą tiriamieji po veloergometru „Ergoline –800“ (Vokietija) atliko nepertraukiamą nuosekliai kas 5 s didinamą krūv�� (NDK). Mynimo dažnumas buvo 70 k./min. Pirmas 3 minutes krūvis buvo 20 W, toliau krūvis buvo didinamas po 2 W iki nuovargio, t.y. tol, kol tiriamasis galėjo išlaikyti pastovų mynimo dažnumą. Pagal deguonies suvartojimo per paskutines krūvio 15 s priklausomybę nuo darbo galingumo buvo nustatomas maksimalus deguonies suvartojimas ( max). Pirmas ir antras ventiliaciniai slenksčiai (VeS1, VeS2) buvo nustatomi pagal Ve, o taip pat Ve/ ir Ve/VCO2 ekvivalentų priklausomybę nuo darbo galingumo. Po nepertraukiamo nuosekliai didinamo krūvio tiriamieji atliko individualizuotą vidutinio intensyvumo aerobinį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to ascertain the sex differences in the influence of prior eccentric-concentric load on the kinetics of cardiorespiratory parameters during constant intensity exercise. The tasks set were as follows: 1. To estimate the influence of prior eccentric-concentric load on the changes of cardiorespiratory parameters during moderate and high intensity exercises. 2. To compare sex differences in the influence of prior eccentric-concentric load on the changes of cardiorespiratory parameters and effect of delayed onset muscle soreness during various intensity exercises. Materials and methods. The subjects were ten healthy female 20,9 (0,5) years and eight healthy male 20,8 (1,9) years volunteered to participate in this study. The first test was used to measure their maximal oxygen uptake during an incremental exercise (3 min was 20 W and then 2 W/ 5s at 70 rev/min) to exhaustion on the cycle ergometer Ergoline-800 (Germany). Depending of in last 15 s on load output was determinate max. Both first and second ventilatory thresholds (VeS1, VeS2) were determinate by pulmonary ventilation (Ve) and depending of Ve/ and Ve/VCO2 equivalents on load output. Thereafter, the moderate intensity exercise (MI) corresponding to 80% of VeS1, and high intensity exercise (HI) corresponding to 50% of VeS2 and VeS1 inequality was determined individualized load for each subject. Cycling rapid was 70 rev./min. During whole tests of each respiratory period were recorded indices as... [to full text]

Neįprasti didelio intensyvumo (ypač ekscentriniai) raumenų susitraukimai gali sukelti raumenų pažaidą (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013), kuri pasireiškia sumažėjusia raumenų susitraukimo jėga Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010) miofibrilių Z linijos morfologiniais pokyčiais (Feasson et al., 2002), baltymų ištekėjimu iš pažeistų raumens skaidulų, raumenų skausmu, patinimu ir padidėjusiu standumu (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Pažaida dažna pradėjus intensyviai treniruotis po santykinai mažo fizinio aktyvumo laikotarpio arba kaitant krūvio parametrus (intensyvumą, apimtį) siekiant išvengti monotonijos ir sukelti didžiausią adaptacinį atsaką (Bompa, 1999; Issurin, 2010). Ankstesniuose tyrimuose taikyti vienodo dydžio krūviai neatitinka sportinių pratybų specifiškumo (Nosaka, Clarkson, 1995; Chen, Hsieh, 2001): pratybose krūvio apimtis ir intensyvumas nuolatos keičiami, taikomos įvairios krūvio didinimo strategijos. Išlieka neaišku, kaip kinta raumenų pažaida ir motorinė funkcija didinant fizinį krūvį taikant skirtingas strategijas. Kėlėme hipotezę, kad: 1) nuosekliai didinamas krūvis sukelia mažesnę raumenų pažaidą, palyginti su staigiai didinamu krūviu, nes motorinė sistema labai jautriai reaguoja į krūvio didinimo greitį; 2) treniruotės ciklo metu periodiškai pasireiškianti didesnė raumenų pažaida dėl superkompensacijos gali sukelti didesnę ilgalaikę griaučių raumenų adaptaciją (masės ir jėgos prieaugį). R. Lynn ir D. L. Morgan (1994) nustatė... [toliau žr. visą tekstą] / Unaccustomed muscle exercise, especially when it involves high-strain eccentric contractions, causes muscle damage (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013). Muscle damage manifests in altered Z-disk morphology (Feasson et al., 2002), prolonged impairment of muscle force (Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010), protein leakage from injured muscle fibres, delayed-onset muscle soreness, and increased passive muscle stiffness and swelling (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Muscle damage is frequently induced by sports training, where physical load parameters are being varied on the temporal scale to avoid monotony and maximize the adaptations (Bompa 1999; Issurin, 2010). However, there are limited data on the development of muscle damage and its impact on muscle function when variant exercise training schemes are applied. More needs to be learned about the impact of different strategies of load increase on exercise-induced muscle damage in order to identify progression regimes that can optimize neuromuscular adaptation processes. Therefore, we have followed the dynamics of muscle function during the stretch–shortening exercise with differently increasing load. We increased training stimulus by varying the volume, intensity, and range of motion. According to Nosaka (2008), these components of the eccentric contraction training are the most important for adaptation of the skeletal muscle. We hypothesized that the progressive increase in training load would induce... [to full text]

Tyrimo objektas: sėdimą darbą dirbančių žmonių nugaros raumenų skausmas. Tyrimo problema: spartėjant šiuolaikinėms technologijoms atsiranda vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, dažni aplinkos stresoriai, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ir neergonomiški baldai neigiamai veikia sveikatą. Todėl vis daugiau žmonių skundžiasi su ilgalaike sėdima padėtimi susijusiais negalavimais. Vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra nugaros raumenų skausmas, dėl kurio mažėja darbingumas, nukenčia gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – nustatyti aplinkos stresorių, ergonomiškumo ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Hipotezė: manome, kad daugiau sveikatos sutrikimų turės žmonės, kurie dirba sėdimą darbą, patiria stresą ir jam šalinti pasirenka žalingus įpročius, nei tie, kurie dirba sėdimą darbą, bet renkasi fizinius pratimus. Išvados: sėdim���� darbą dirbantieji teigiamai darbo vietos ergonomiką vertina: privačiame sektoriuje 35%, valstybiniame – 16,25% ir dirbantys nevyriausybiniame sektoriuje – 1,3%. Net 60,6% tiriamųjų visą darbo laiką praleidžia toje pačioje padėtyje. Stresą patiria 77,5% tiriamųjų, o streso poveikis pasireiškia nuovargiu (32,5%), išsiblaškymu (21,3%) ir dėmesio stoka (17,5%). Raumenų skausmą jaučia 98,7% sėdimą darbą dirbančiųjų. Dažniausiai jaučiamas pečių juostos ir kaklo raumenų įtempimas bei nugaros skausmas, kurio dydis 4,8 balo. Fiziniai pratimai patikimai (p<0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / Object of study: Back muscles’ pain of people, who perform sedentary jobs. Problem of study: As modern technologies speed up, more and more people start performing sedentary jobs. The health is negatively influenced by the sitting in front of the computer, by common stressors in surroundings, by decreased physical activity, by wrong posture and by unergonomic furniture. As a result, more and more people start complaining of the conditions, related to the long sitting position. One of the most common complaints is the pain of back muscles that decreases efficiency, affects the quality of life. Aim of study: Determine the impact of the surroundings’ stressors, ergonomicity and physical exercises on the back muscles’ pain of people who perform sedentary job. Hypothesis of study: We believe that the people who perform sedentary jobs, experience stress and choose addiction for its elimination have more health problems than people who perform sedentary jobs, but choose physical activity and exercises. Conclusions: People who perform sedentary jobs positively assess the ergonomics of work place: 35% in private sector, 16.25% in public sector, and 1.3% in non-governmental sector. Stress is experienced by 77.5% of participants, and the impact of stress is manifested by fatigue (32.5%), distraction (21.3%), and the lack of attention (17.5%). The pain of muscles is experienced by 98.7% of sedentary jobs performing people. Most commonly is experienced the pain of shoulder girdle and... [to full text]