Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation. / Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui.

Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui. / Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation.

Cette thèse de doctorat étudie trois questions de recherche en matière de marchés publics et de politique de la concurrence. Le premier chapitre se concentre sur une analyse microéconométrique des relations stratégiques entre d’une part l’entreprise choisie pour l’attribution d’un marché public et d’autre part l’autorité publique chargée de la régulation d’un service public. Il exploite des données sur le transport public urbain en France pour étudier les déterminants de choix réglementaires qui impactent à leur tour la rentabilité des opérateurs de transport. Le deuxième chapitre explore une évaluation ex-post d’une fusion qui a eu lieu entre deux grands groupes de transport en France (Veolia Transport et Transdev), en se concentrant sur l’existence éventuelle de gains d’efficacité dans les fusions. Enfin, le troisième chapitre donne un aperçu de l’impact d’une fusion lorsque les entreprises se font concurrence pour la qualité et repositionnent leurs services en analysant l’industrie hospitalière française. / This PhD dissertation studies three research questions in public procurement and competition policy presented in the respective chapters and preceded by a general introduction. The first chapter focuses on a microeconometric analysis of the strategic relationships between a firm awarded a public contract and the public authority responsible for regulating a public service. It exploits data on the French urban public transport industry to study the determinants of regulatory contract choices which in turn impact the cost efficiency of transport operators. The second chapter explores an ex-post assessment of a merger which took place between two major transport groups in France (Veolia Transport and Transdev), focusing on the possible existence of merger efficiency gains. Finally, the third chapter provides insight on the impact of merger when firms compete in quality and reposition their services by analyzing the French hospital industry.