Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation. / Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui.

Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui. / Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation.

Every state may face a bid for protection in embassies or consulates from persons looking for a shelter in dangerous situations to their lives and safety. Even though diplomatic asylum is more peculiar to Latin America region, no State is prevented from such seekers. Practical examples show that diplomatic asylum helped to safe thousands of people in countries where instability of governments exist, during wars or in situations where no other alternative of protection was available. Grant of diplomatic asylum is a problematic issue because it raises question which value should prevail: inviolability of premises or non interference into internal affairs, protection of human rights or sovereignty of State. This master thesis attempts to find out what is the current position of diplomatic asylum in the context of public international law and on what grounds it could be granted in embassies and consulates. For this aim, the thesis is focused on the evolution and main features of diplomatic asylum, on its relation with regional and universal international law instruments, on dominating positions to diplomatic asylum in the case law. International treaties, state practice and various positions of legal writers were analyzed in order to reveal grounds for granting diplomatic asylum. In the States where diplomatic asylum is recognized, it is granted according to the existing legal regulation. In the States where diplomatic asylum is not considered as legal institute, it is granted on... [to full text] / Kiekviena valstybė savo ambasadose ar konsulatuose gali sulaukti asmenų prašančių prieglobsčio dėl gresiančio pavojaus gyvybei ar saugumui. Nors diplomatinis prieglobstis yra būdingesnis Lotynų Amerikos regionui, nė viena valstybė nėra apsaugota nuo tokio prašymo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad diplomatinis prieglobstis padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių ten, kur vykdavo dažna politinės valdžios kaita, per karus, ar tokiose situacijose, kur nebuvo galima rasti jokios kitos apsaugos. Diplomatinio prieglobsčio suteikimas yra problematiškas klausimas, kadangi nėra aišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė: atstovybės patalpų neliečiamybei ar nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principui, žmogaus teisių apsaugai ar valstybės suverenitetui. Šiuo magistro darbu siekiama išsiaiškinti diplomatinio prieglobsčio svarbą tarptautines teisės kontekste, kokie yra galimi pagrindai šiam prieglobsčiui suteikti. Šiam tikslui pasiekti, didelis dėmesys skiriamas diplomatinio prieglobsčio vystymuisi ir pagrindiniams bruožams, jo santykiui su regioniniais ir visuotiniais tarptautines teises dokumentais, dominuojančia pozicija teismų praktikoje. Pagrindams diplomatiniui prieglobsčiui rasti buvo analizuojamos tarptautinės sutartys, šalių praktika ir skirtingos autorių nuomonės. Tose šalyse, kur diplomatinis prieglobstis yra pripažįstamas, jis yra suteikiamas pagal esamą teisinį reguliavimą. Kitose šalyse, nepripažįstančiose diplomatinio prieglobsčio kaip teisinio instituto, jis yra suteikiamas... [toliau žr. visą tekstą]