Magistrinio darbo tema byloja apie estetikos ir religijos, o tiksliau – meno kūrinio ir religinės patirties, sankirtų taškus. Svarbiais, bent jau šio darbo kontekste, laikytume tam tikrus meno kūrinio sampratos kraštutinumus. Romantizme – estetika (atitinkamai ir meno kūrinys), tampa religijos pakaitalu. R. Šerpytytė rašo apie tokią romantinės sąmonės struktūrą, kuri anihiliuoja religiškumą. Romantizuojamas, pasaka tapęs pasaulis ,,aukščiausią prasmę“ pasiekia kaip tik anihiliuodamas religinę dimensiją ir jos vietoje iškeldamas, pakeisdamas ją estetine dimensija [...]. Tik meno kūrinys gali teikti apreiškimą. Tik sapne, tik svajonėse mes patiriame tiesą. Priešinga interpretacija – dvidešimtojo amžiaus neokantizmas. Meno kūrinys praranda bet kokias ontologines šaknis. Estetinė kokybė apibrėžiama negatyviai – kaip netekusi pažintinių bei praktinių nuorodų, ir kaip susijusi su tam tikra stebėtojo priimta išeities pozicija. Pasak G.Vattimo, taip suprasta estetinė sąmonė atitinka muziejų, kaip viešąją instituciją, kuri neatsitiktinai išsivystė pastaraisiais amžiais lygiagrečiai teoriniam estetinio subjektyvizmo subrendimui. Šiame kontekste ir užsimezga nagrinėjamos temos svarstymas – meno kūrinio ir religinės patirties ryšys. / Compare the places of intersection of aesthetics and religion, work of art and religion experience. The most important thing is to stay within understanding of each piece of work. So in romanticism – aesthetics, work of art changes religion. However, we can deal with neokantizm of the twenties century, when ontologin origin does not exist in work of art. Aesthetical quality has negative meaning. In this work the connection of art work and religion experience has been researched. Comparison of understanding of work by Heidegger and Florensky. Leading the precondition, that work of art can be kind of frankness. Konception of Florensky is development of Heidegger work. The purpose is to find the answers: 1) Is ,,understanding” only the position of observation? 2) Is there anything unreached for interpretation in a work of art? Is art position opposing to subjectivism and can it liberate from subjective closeness.