Lietuvių kalbos funkcinių stilių skyrimo kriterijai priklauso nuo atskirų tyrinėtojų iškeliamų požymių. Kalbotyros terminų žodyne funkcinis stilius apibūdinamas kaip kalbos atmaina, vartojama tam tikroje žmonių veiklos srityje. Galima skirti tokius funkcinius stilius: buitinį, kanceliarinį, meninį, publicistinį ir mokslinį. Kiekviename funkciniame stiliuje vartojamos skirtingos kalbos priemonės, jos savitai organizuojamos. Žanras – viena iš svarbesnių stilistinių kategorijų, kuria perduodama informacija. Tai labai parankus tekstų klasifikavimo įrankis, tačiau jam trūksta aiškiai apibrėžtų klasifikavimo kriterijų. Šio darbo objektas – sakinys ir jo funkcionavimas V.Juknaitės įvairių kalbos atmainų, įvairių žanrų tekstuose. Sakinio ilgis – vienas iš sakinio parametrų, padedantis atskleisti teksto savitumą. Šiame darbe pirmą kartą siekiama analizuoti šnekamosios kalbos sakinius ir jų parametrus. Šnekamosios kalbos sakinio ilgis dar nėra tyrinėtas. Ištyrinėjus sakytinės ir rašytinės kalbos sakinių ilgio struktūrą, patyrinėjus V.Juknaitės kalbinės laiškų raiškos savitumą galima kalbėti apie autorės idiostilių. Būtent autorystės valia ir formuojamas įvairių V.Juknaitės rašymų formų – meninės kūrybos, publicistinių, mokslinių tekstų, tiek šnekamosios kalbos – idiostilius. Rašytojos siekis meniniais vaizdais apipavidalinti kūrinio erdvės ir laiko pokyčius skatina įvairių raiškos priemonių vartojimą, jų atranką pagal individualius poreikius. Todėl kalba yra labai svarbus instrumentas... [toliau žr. visą tekstą] / Functional styles of Lithuanian language's criteria depends on the raised features by individual researchers. Functional style in Linguistics Glossary is characterized as a language variety used in a particular area of human activity. There are some functional styles: domestic, clerical, artistic, scientific, publicistic. Each functional style of language are used by the different measures and they are organized individually. Genre is one of the most important stylistic categories in which information is transmitted. This is a very handy tool for text classification, but it lacks to clearly defined criteria for classification. Work object - the sentence and its functioning in different language, different genres of texts of V Juknaitė. Length of the sentence is one of the parameters of the sentence that helps to reveal the text identity. This work pursues to analyze the spoken sentences and their settings. Sentence lenght of conversational speech hasn't been explored yet. Explored the spoken and written language, sentence length, structure and look at the linguistic expression of V.Juknaitė we can talk about auhtor's idiostyle. It were the various V.Juknaitė posting forms of idiostyle - artistic, publicistic, scientific texts and spoken language. The writer's ambition to format the work space and time changes by artistic images are motivate the application of different time expressions and screening them by individual needs. Therefore language is a very important tool that... [to full text]

In communication, a language user is naturally disposed to proceed from what is known to, or shared by, both the speaker/writer and hearer/reader and end with the information that is the most important. Such a disposition complies with the requirements of Functional Sentence Perspective (FSP), but it also makes a language user “transform” the basic word order. The present work took a functional approach to language study to explore the syntactic potential of English to produce various sentence patterns by carrying out a communicative (functional) analysis of Carson McCullers’ short stories. The analysis showed that one of the main causes of noncanonical ordering of sentence elements is thematization by means of Preposing. The preposed elements were semantically diverse, though the frequency of occurrence of different process type sentences varied. The results of the analysis led to the conclusion that syntactic movement is determined by the semantic, syntactic and contextual restrictions. Syntactically, the peripheral elements of the sentence exhibited a higher flexibility than the core sentence elements. Semantic and syntactic unity of the sentence elements were interfered when the preposed sentence elements expressed information recoverable from a very short retrievability span, which revealed the significant role of the context in syntactical movements. Preposing and the resulting sentence patterns seem to be used for particular discourse functions: to enhance the... [to full text] / Pagal sakinio aktualiosios skaidos (AS) teoriją konkrečiame kontekste vieni sakinio elementai komunikaciniu požiūriu yra svarbesni negu kiti. Kalbos vartotojas yra natūraliai linkęs sakinį pradėti nuo to, kas žinoma jam kaip kalbėtojui ar rašytojui ir jo klausytojui ar skaitytojui ir baigti sakinį informacija, kuri yra svarbiausia. Tokia nuostata verčia kalbos vartotoją transformuoti vadinamą gramatinį sakinio modelį Veiksnys+Tarinys+Papildinys. Kitaip tariant, komunikacijos procese sintaksinio lygmens uždavinys yra „rasti“ tinkamą sakinio modelį ir jį aktualizuoti. Šiame darbe yra tiriamos anglų kalbos sintaksinės galios sudaryti įvairias sintaksines struktūras, kurios geriausiai gali atspindėti sakinio turinį ir komunikacinį tikslą. Tiriamajai medžiagai pasirinkti amerikiečių rašytojos Carson McCaullers apsakymai. Tyrimas parodė, kad tiriamų sakinių žodžių tvarką dažniausiai lėmė teminami semantiniai elementai, iškeliant juos į sakinio pradžią, arba kitaip tariant, atliekant temos preposiciją (angl. Preposing). Į sakinio pradžią keliami elementai yra semantiškai skirtingi, priklausomai nuo proceso tipo. Žodžių tvarkos įvairavimą lemia semantiniai, sintaksiniai ir konteksto apribojimai. Dažniausiai į sakinio pradžią keliami pagrindiniai ir periferiniai elementai reiškė žinomą informaciją. Tiriant žodžių tvarkos įvairavimo atvejus, buvo siekiama įvertinti ir diskursinį žodžių tvarkos modelių vaidmenį. Tyrimas parodė, kad įprasta žodžių tvarka yra keičiama, siekiant ne tik... [toliau žr. visą tekstą]