There is lack of attention for the speech of political disscussions‘ and cultural programs in the state television. The speech of these programs has a big influence on the users of the language. The oral speech has some pecularities and it takes the medium position between the spoken and written languages, so it has strict requirements. The public speech has to be used correctly from the lexical and grammatical point of view. The present study deals with the pecularities and comparative analysis of the spoken speech used by people in culture and politicians. The biggest attention is paid to those characteristics that are not studied well, e. g. means of linguistic suggestion, means of expression of categorical and problematical plausibility in the public language, etc. The cases that are not recommended for usage are analysed as well. The material of studies comprises two programs that were demonstrated through the Lithuanian state television channel: “Kultūros namai. 4 x 12” and “Spaudos klubas”. Approximately 15 hours of spoken speech were analysed in the present study. All types of language mistakes were found but their frequency was not equal. There are fewer mistakes concerning lexicon, word composition and relation of sentences in politicians speech. Anyway, politicians make 13 percent more grammatical mistakes than people in culture. Incorrectly used loanwords make up the biggest percent of mistakes used by all studied persons. International words make up a small... [to full text]

Kalba – pagrindinis žmonių bendravimo rodiklis. Radijas ir televizija - masiškiausios viešosios informacijos priemonės, todėl labai svarbu, kad iš eterio sklindantis žodis būtų gyvas, taisyklingas, kad tvirtintų įsigalėjusias kalbos normas, o ne jas griautų. Šio magistro darbo tikslas - ištirti įvairių žmonių sakytinėje kalboje vartojamas įvardžiuotines formas ir jų funkcijas. Darbe iškelta hipotezė – sakytinėje kalboje vartojamos įvardžiuotinės formos yra retai ar visai nebevartojamos, dažniausiai skirtos tik sudėtiniams terminams ir pavadinimams apibrėžti. Į ją atsakyta pasiremiant pasirinktomis televizijos ir radijo laidomis ir suformuluotomis išvadomis. Tiriamąją medžiagą sudaro devyniolika laidų: septynios radijo laidos (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) ir dvylika televizijos laidų (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Darbe pateikiama išsami įvardžiuotinių formų sakytinėje kalboje vartojimo polinkių analizė, todėl taikomas analitinis aprašomasis bei statistinis metodas. Pastebėta, kad į įvardžiuotines formas sakytinėje kalboje kreipiamas mažas kalbininkų dėmesys, šia tema trūksta platesnių tyrimų ar teorinių metmenų. Šis darbas ir yra noras paskatinti tyrinėti ir didžiuotis lietuvių kalbos įvardžiuotinėmis formomis, taip pat parodyti jų svarbą dabartinėje sakytinėje lietuvių kalboje. Atlikus tyrimą, išryškėjo šios tendencijos: įvardžiuotinės formos sakytinės kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Language is the main indicator of human interaction. Radio and television are the most popular public media, therefore it is very important that the broadcast language would be lively, grammatically correct, that it would strengthen the existing language norms rather than brake them. The aim of this Master thesis is to research the forms and functions of pronominal forms used in spoken language by various groups of language users. The hypothesis formulated in this work is the following: in spoken language pronominal forms are used very rarely or no longer used; most often they are required only to construct complex definitions and names. This hypothesis is discussed in relation to the analysis of selected television and radio programs and in relation to the formulated conclusions. Research material includes nineteen programs, seven of which are radio programs (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) and twelve television programs (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Full analysis of habits of use of pronominal forms in spoken language is presented in this thesis, thus analytical-descriptive and statistical methods are applied. It has been noted, that linguists pay little attention to pronominal forms in spoken language, and that there is a lack of wider research and theoretical outline of this field. This thesis also draws an intention to encourage the research and explore... [to full text]