Smulkieji žinduoliai – labai plačiai ir visapusiškai ištirta žinduolių grupė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Yra atliekami smulkiųjų žinduolių faunos, atskirų jų rūšių santykinio gausumo ir biotopinio pasiskirstymo tyrimai, registruojama rūšinė sudėtis ir kt., tačiau tyrimai daromi tik vegetaciniu metų periodu, o panašių tyrimų žiemos sezono metu mūsų šalyje beveik nėra (vieninteliai – 2003m. O. Atkočaičio duomenys). Šio tyrimo tikslas buvo ištirti sezoninius žinduolių bendrijos kitimus Zarasų rajone, Kumšos ir Pailgio kaimuose, įvertinant smulkiųjų žinduolių populiacijos gausumą, aptikimo dažnį, amžinę, lytinę sudėtį dviejų metų nevegetacinių sezonų metu, palyginant pagaunamų individų gausumą su sniego dangos storiu bei oro temperatūra, nustatant smulkiųjų žinduolių rūšinės struktūros kitimus, taip pat patikrinant, ar žiemą sugautų kirstukų, pelių ir pelėnų viršutinio ir apatinio žandikaulio matmenų vidurkiai skiriasi nuo sugautų rudenį (tai galėtų būti naudojama tiriant plėšriųjų paukščių ir pelėdų mitybą įvairiu metų laiku, nustatant grobio svorį ir amžių iš liekanų atrajose). Tyrimai atlikti žiemos sezono metu nuo 2004 m., lapkričio mėn. iki 2005 m. balandžio mėn., pabaigos ir nuo 2005 m., spalio mėn., iki 2006 m., balandžio mėn. pabaigos Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, Kumšos ir Pailgio kaimuose, šalia Ilgelio ežero. Buvo pastatyti 3295 spąsteliai ir sugauti 427 smulkieji žinduoliai, priklausantys 9 rūšims: paprastasis kirstukas (Sorex araneus L.), kirstukas... [toliau žr. visą tekstą] / There are lots of investigations of small mammal communities not only in Lithuania, but in other countries as well. But that is to say, majority of these researches are made in vegetative season of the year and winter data on small mammal communities are lacking. The aim of this investigation was to investigate seasonal changes in small mammal community in non – vegetative season in Zarasai district. Objectives of the research were to analyze published data of similar research from Lithuania and other countries as well, snap-trap and examine small mammals from study area in non-vegetative season, evaluate the abundance of small mammal populations, frequency of detection, the composition of age and sex, to estimate changes in small mammal community structure using Shannon-Wiener diversity index (H) and Simpson’s dominance index (c), to analyse the influence of snow cover depth and air temperature on small mammals abundance and to investigate, whether mandibular and maxillary measurements in shrews, mise and voles differ between winter and non-winter periods. In current investigation small mammals were snap-trapped all winter season (from October to the end of April) of 2004–2005 and 2005 – 2006 in the East Lithuania, Zarasai district, near lake Ilgelis, in the former farmstead territories. Total number of the trap-days in 13 (2004/05) and 19 (2005/06) trapping sessions was 3295 and 427 individuals of nine small mammal species were trapped: common shrew (Sorex araneus), pygmy... [to full text]

Apibendrinant literatūros apžvalgoje minėtus faktus yra aišku, jog mokslas įsiterpia į tiriamą problemą. Straipsnių, susijusių su reprodukcijos sutrikimų tyrimais, skaičius nuolat didėja. Galbūt dėl to, kad ES skiria daug dėmesio žemės ūkio plėtrai, galbūt konkurencingumas verčia ūkininkus nemažai lėšų skirti tyrimams, susietiems su reprodukcijos problemos išaiškinimu ir jos panaikinimu. Tyrimai atliekami visame pasaulyje, o atskirus rezultatus bandoma susisteminti, keliant įvairias hipotezes. Su ūkiu susijusios problemos sprendžiamos pasitelkiant architektus ūkio planavimui, oro ventiliavimo ir kondicionavimo, apšvietinimo bei kitus specialistus. Tačiau kaip stengiamasi išvengti problemų jų nuolat atsiranda. Iš išskirtų faktorių, įtakojančių paršavedės reprodukcinį pajėgumą, sezoniškumas yra bene svarbiausias elementas, o su juo susiję sutrikimai kelia nemažai diskusijų. Pagal gautus tyrimo rezultatus galime teigti, kad vasarą, esant aukštoms temperatūroms bei ilgam šviesos režimui, būtina keisti ūkinio pastato konstrukcijas, kad neužtrūktų kiaulaičių brendimo laikas. Sėkmingai reprodukcijos eigai keliami dideli reikalavimai: reikalingas kompetetingas personalas, aplinkos veiksnių kontrolė, dokumentavimas bei protokolavimias, atsakingumas ir kruopštumas. Apžvelgiant tyrimų rezultatus pagrindiniai paršavedės reprodukcinių savybių rodikliai žiemos sezono metu buvo geresni nei vasaros (vislumas 4,36 proc., pieningumas 7,7 proc., nujunkomo lizdo masė 8,57 proc. didesni)... [toliau žr. visą tekstą] / Summarizing the facts mentioned in the literature review it is obvious that science intervenes to the researched problem. The number of articles where the disorders of reproduction are researched is increasing. The reasons can be the big attention from EU to the development of agriculture, the fact that competitiveness makes the farmers to spend quite a lot of money on researches where the problems of reproduction are being explained and the ways to eliminate it are proposed. The researches are done all over the world and separate results are systemized, various hypotheses are being formed. Farm related problems are being solved with the help of architects to plan the farm, as well as the specialists of air ventilation and conditioning, illumination and other fields. But even if we try to avoid problems they occur. Among the highlighted factors influencing the reproduction capacities of sow, factor of seasons is almost the most important element, and the disorders related with it raise a lot of discussions. The light regime virtually doesn’t affect the reproduction capacities under the high temperature, so the heat stays the main reason of summer time infertility. Talking about the influence of seasons to the interval of weaning until the rutting it can be stated that in the optimal combination of air temperature and photoperiod, the reproduction capacities can be stimulated; however each factor separately can inhibit the reproduction. The results of this research shows that... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti praktinio mokymo centro karvių bandos pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais laktacijos mėnesiais, sezonais bei keičiantis laikymo sąlygoms. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su LVA praktinio mokymo ir bandymų centre karvių veislėmis; 2. Išnagrinėti atrinktų karvių grupių pieno kokybės rodiklius ir kokybę, palyginti su atitinkamų veislių Lietuvoje vidurkiu; 3. Išnagrinėti laktacijos mėnesio įtaką pieno kokybės rodikliams; 4. nustatyti sezono įtaką pieno kokybės rodikliams. Išvados: 1. Lietuvos juodmargių įprastinėmis laikymo sąlygomis pieno kiekis buvo 9 % didesnis nei Lietuvos juodmargių, laikomų šaltomis sąlygomis, Vokietijos juodmargių – 22 % didesnis nei tos pačios veislės karvių, laikomų šaltomis sąlygomis, Olandijos juodmargių – 14,9 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje ir Danijos juodmargių – 7 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje; 2. Lietuvos juodmargių produktyvumas šalto tipo karvidėje buvo didesnis už kitų juodmargių veislių produktyvumą tomis pačiomis laikymo sąlygomis (14,4 % didesnis už Vokietijos juodmarges, 14,6 % didesnis už Olandijos juodmarges ir 25 % didesnis už Danijos juodmarges). Šis rodiklis demonstruoja Lietuvos juodmargių veislės didesnį atsparumą šalto laikymo sąlygoms; 3. Didžiausias pieno riebalų kiekis (4,63 %) buvo nustatytas Danijos juodmargių karvių piene, laikomų šaltomis sąlygomis; 4. Pieno riebalai ir pieno baltymai kito nepriklausomai nuo laktacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Place and methods of work fulfillment: the work was carried out in the Department of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy and Practical Instruction and Research Centre under Lithuanian Veterinary Academy in 2006 – 2008 years of postgraduate studies. 84 cows of equal period of lactation were selected: 58 cows in Muniškiai farm and 26 cows in Giraitė farm. Cows were selected considering that the most producing period of lactation would coincide with cattle-shed period. The conditions of cow keeping are different. In Muniškiai cattle-shed they are kept in standard conditions: they spend time in a pasture in summer and bound to standing places in winter. They are milked in their standing places. Giraitė cattle-shed is of cold type, where cattle are kept loosely. Here cows are kept in cold conditions in groups consisting of 30 – 40 cows. They are herded in a pasture in summer. The cows are milked in Swedish DeLaval “Tandem” type milker. The cows are fed with the same fodder and the schedule of work is also the same. The data has been analyzed statistically using “Excel” spreadsheet. Review of the work: in a period of 2006 – 2007 years milk yield of Lithuanian black-and-white cows was 434 kg less than of German, 768 kg less than of Dutch and 1409 kg less than of Danish black-and-white cows. Lithuanian black-and-white cows provided 25 – 77 kg of butterfat less than Dutch, German or Danish cows. Lithuanian black-and-white cows had proteins 0,05 % less than the same Danish... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama išleidžiamų nuotekų į ežerą koncentracija, asimiliacija. Darbo objektas – Ruopiškio (Alsetos) ežeras. Darbo metodai – pH, BDS7, ištirpusio deguonies, amonio azoto ir suspenduotų medžiagų dalelių koncentracijų skirtumo įtekančiame ir ištekančiame nustatymas ir gautų duomenų analizė. Darbo rezultatai. Tiriant išleidžiamų gamybinių nuotėkų į Ruopiškio (Alsetos) ežerą, koncentracijų (skirtumas) tarp vandens, kuris išteka iš išleistuvo ir vandens, kuris išteka iš ežero, nustatyta, kad asimiliacija yra neigiama, kadangi ištekančiame vandenyje koncentracijos didesnės nei įtekėjo. Vandens rūgštingumo (pH) koncentracija ištekančiame iš išleistuvo vandenyje mažesnė negu koncentracija ežero ištakoje. Biocheminio deguonies sunaudojimo (BDS7) koncentracijų kaita ežere yra labai didelė. Ištirpusio deguonies įtekančiame į ežerą vandenyje, koncentracija yra didesnė, nei ištekančiame iš išleistuvo, tačiau ištekančiame iš ežero jau sumažėjusi. Amonio azoto koncentracija ežere yra didesnė šaltuoju metu sezonu nei šiltuoju. Suspenduotų medžiagų dalelių nusėdimo koncentracijų kaita labai skirtinga, tai priklauso nuo veiksnių, kurie būdingi sezono metu (temperatūra, vegetacija, vėjas, kuris įtakoja bangavimą be sroves). Vandeniui pratekant pro ežerą, statistikai reikšmingų skirtumų visais tiriamų rodiklių atvejais nėra (p>0,05), daroma išvada, kad tirtų medžiagų asimiliacija nereikšminga ir ežeras papildomo apvalymo neatlieka. / Discharges of wastewater concentration and assimilation was investigated in the work of master science. Object of the work – Ruopiskis lake (Alseta). Method of the work – pH BOD7, dissolved oxygen, ammonia nitrogen and suspended particulate matter concentracions in the inflowing and out flowing difference identification and analysis of the data. The results of the work. Study of industrial waste water discharged into Ruopiskis (Alseta) lake levels change between the water flowing out of¬ the bleeder and the water that flows from the lake showed that assimilation is negative, since leaving the water levels higher than flow in. Water acidity (pH) concentration in water leaving the bleeder less than concentration flowing from the lake. Biochemical oxygen demand (BOD7) concentrations variation is very high. Ammonium nitrogen concentration in the lake in the cold season is more higher than warm season. Dissolved oxygen in water flowing into the lake the concentration is higher than leaving the bleeder, but leaving the lake has a lower. Deposition of suspended particulate matter concentrations variation very differently, is depending on factors that are typical of the s¬eason (temperature, vegetation, wind, which affects waves and streams). Water flows through the lake, statistically is insignificant in all cases (p>0,05), so there is no assimilation, concluded that the investigated materials assimiliation is insignificant and the lake additional purification does not perform.