Magistro darbo tyrinėjimų objektas – sinestetinės metaforos iš anglų ir lietuvių kalbų žodynų bei anglų romantikų ir lietuvių žemininkų poezijos. Ilgą laiką metafora buvo laikoma tik literatūros vaizdingumo priemone. Tačiau XX a. tapo aišku, kad ji ne tik suteikia papildomą informaciją apie daiktą ar reiškinį, bet perteikia metaforos kūrėjų bei vartotojų pasaulėvaizdį, apskritai tos kalbos tradiciją. Sinestetinėje metaforoje atsispindi skirtingas pasaulio suvokimas, būdingas skirtingoms kultūroms ar atskiriems individams. Sinestetinė metafora sudaroma sujungus skirtingus pojūčius (regos, klausos, skonio, kvapo ar lytėjimo) ar priskiriant vieną iš pojūčių abstrakčiai sąvokai. Žodynuose pateikiamos jau mirusios metaforos. Darbo tyrimas parodo, kad dauguma sinestetinių metaforų, paimtų iš anglų (Oxford Advanced Learners Dictionary) ir lietuvių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) kalbų žodynų, jau yra tapusios universaliomis. Tai reiškia, kad galima rasti atitikmenis lietuvių bei anglų kalbose, tačiau skiriasi metaforiškas kai kurių būdvardžių dominavimas anglų ir lietuvių kalbose. Pavyzdžiui, sweet victory, soft pink, sharp practice, sound sleeper anglų kalboje, o sunkios mintys ‘heavy thoughts’, siaura tema ‘narrow subject’, žemi motyvai ‘low motives’ lietuvių kalboje (pavyzdžiai pateikiami su daiktavardžiais, kad atsispindėtų šių būdvardžių sinestetinis vartojimas). Magistro darbe metaforos pateikiamos ir aptariamos pagal pojūčių išsidėstymo eilę. Lyginant lietuvių ir anglų... [to full text]