Darbe bandoma išsiaiškinti pojūtinės patirties plėtotės galimybes, jos skatinimą panaudojant dailės priemones. Manoma, kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose priešmokyklinio amžiaus vaikams skiriamas nepakankamas dėmesys pojūčių lavinimui, nors kasdieninėje vaikų veikloje susidaro pakankamai tokių situacijų, kurių metu vaikai savo pojūčius galėtų reikšti dailės priemonėmis. Tyrimo objektas - priešmokyklinio amžiaus vaikų pojūtinės patirties raiškos galimybės. Tyrimo klausimas - kokiais būdais plėtojama priešmokyklinio amžiaus vaikų pojūtinė patirtis? Tyrimo tikslu siekiama nustatyti priešmokyklinio amžiaus vaikų su regos sutrikimais pojūčių raiškos galimybes meninėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti pojūčių sampratą pedagoginiu ir psichologiniu aspektu. 2. Išryškinti priešmokyklinio amžiaus vaikų su regos sutrikimais pojūtinės patirties charakteristiką. 3. Atskleisti pojūtinės patirties raiškos dailės priemonėmis ypatumus. 4. Užfiksuoti specialistų veiklos ypatumus plėtojant pojūtinę patirtį. Šiai problemai spręsti buvo pasirinktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrime panaudoti kokybiniams tyrimams būdingi metodai: interviu ir stebėjimas. Tyrimo pagalba buvo atskleista turima vaikų pojūtinė patirtis, pojūtinės patirties raiškos dailės priemonėmis ypatumai bei specialistų veikla plėtojant pojūtinę patirtį. Tyrimo metu atskleista, kad vaikų gebėjimas pojūčius išreikšti dailės priemonėmis priklauso nuo turimos gyvenimiškos patirties apie pojūčius. Dažniausiai vaikai... [toliau žr. visą tekstą] / The research seeks to find out the possibilities of sensational experience development of preschool children, it‘s inducement using art means. It is supposed that insufficient attention is paid to sensational experience development of preschool children at the preschool educational institutions. Though there are enough situations in everyday activities of children where they could express their sensations through art means. Object of research – possibilities of expression of preschool children sensational experience. Question of research – in what ways sensational experience of preschool children is developed? Aim of research - find out the possibilities of sensational expression of preschool children with sight disorders in art activity. Objectives of research: 1. To define concept of sensations in pedagogical and psychological aspects. 2. To outline characteristic of sensational experience of preschool children with sight disorders. 3. To find out peculiarities of expression of sensational experience using art means. 4. To fix peculiarities of sensational experience development by specialists. Qualitative descriptive research was chosen for solving this problem. Two methods characteristic to qualitative researches were used: interview and observation. Possessed sensational experience of children, peculiarities of sensational experience expression using art means and activity of specialists in development of sensational experience have been find out in assistance of... [to full text]

Magistro darbo tyrinėjimų objektas – sinestetinės metaforos iš anglų ir lietuvių kalbų žodynų bei anglų romantikų ir lietuvių žemininkų poezijos. Ilgą laiką metafora buvo laikoma tik literatūros vaizdingumo priemone. Tačiau XX a. tapo aišku, kad ji ne tik suteikia papildomą informaciją apie daiktą ar reiškinį, bet perteikia metaforos kūrėjų bei vartotojų pasaulėvaizdį, apskritai tos kalbos tradiciją. Sinestetinėje metaforoje atsispindi skirtingas pasaulio suvokimas, būdingas skirtingoms kultūroms ar atskiriems individams. Sinestetinė metafora sudaroma sujungus skirtingus pojūčius (regos, klausos, skonio, kvapo ar lytėjimo) ar priskiriant vieną iš pojūčių abstrakčiai sąvokai. Žodynuose pateikiamos jau mirusios metaforos. Darbo tyrimas parodo, kad dauguma sinestetinių metaforų, paimtų iš anglų (Oxford Advanced Learners Dictionary) ir lietuvių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) kalbų žodynų, jau yra tapusios universaliomis. Tai reiškia, kad galima rasti atitikmenis lietuvių bei anglų kalbose, tačiau skiriasi metaforiškas kai kurių būdvardžių dominavimas anglų ir lietuvių kalbose. Pavyzdžiui, sweet victory, soft pink, sharp practice, sound sleeper anglų kalboje, o sunkios mintys ‘heavy thoughts’, siaura tema ‘narrow subject’, žemi motyvai ‘low motives’ lietuvių kalboje (pavyzdžiai pateikiami su daiktavardžiais, kad atsispindėtų šių būdvardžių sinestetinis vartojimas). Magistro darbe metaforos pateikiamos ir aptariamos pagal pojūčių išsidėstymo eilę. Lyginant lietuvių ir anglų... [to full text]

Tyrimo objektas: 9 - tos klasės mergaičių fizinis aktyvumas, kūno kompozicija, patiriami pojūčiai po kryptingos fizinio ugdymo programos. Darbo tikslas – nustatyti kryptingai taikytų kūno kultūros pamokų poveikį 9 klasės mergaičių fiziniam aktyvumui, kūno kompozicijai, patiriamiems pojūčiams kūno kultūros pamokų metu bei fizinės veiklos metu laisvalaikiu. Išvados: Kryptingos kūno kultūros pamokos turėjo mažai įtakos mergaičių kūno kompozicijos rodiklių pokyčiams. Nežymų, statistiškai nereikšmingą (p>0,05) skirtingų kūno ir jo dalių segmentų pokytį galėjo lemti mergaičių lytinė branda. Dauguma eksperimentinės grupės mergaičių po aerobikos pobūdžio kūno kultūros pamokų patiriamus pojūčius vertino aukštesniais balais (p<0,05). / The object: experienced senses, physical activity and body composition of 9th grade adolescent girls after purposeful program of physical education. The aim - find out the effect of purposeful classes of physical education to the body composition, experiences and physical education of 9th grade adolescent girls during physical education classes and physical activity leisure time. Conclusions: Targeted physical education classes had little impact on girls' body composition. The slight, statistically insignificant (p>0.05) change in parts of the body and its segments could cause girls' puberty. 4. Results of girls of 9thgrade in the survey showed that after the physical education classes of aerobics most girls experienced senses rated with higher grades (p<0,05).

Marketingas šiandien neveikia. Dauguma prekinių ženklų jau pranyksta per pirmus gyvavimo metus, o jų žinutės pasimeta informacija perkrautoje visuomenėje. Tai reiškia, kad verslas, kuris buvo pozicionuojamas per prekinį ženklą, yra nesėkmingas. Norint to išvengti ir tapti pirmo pasirinkimo prekiniu ženklu, reikia pozicionuoti ir kurti prekinio ženklo asmenybę per pojūčius: kvapą, skonį, garsą, vaizdą ir lytėjimą. Dabartinės prekinio ženklo žinutės daugiausia remiasi garsu ir vaizdu. To jau nepakanka. Praktiškai kiekvienas prekinis ženklas gali apimti trys, o gal net ir keturis pojūčius. Sensorinio prekinio ženklo vadyba padeda kurti stabilumą, aiškumą r tvirtą ryšį tarp prekinio ženklo bei jo vartotojo. Pirmiausiai reikia identifikuoti jau esamas prekinio ženklo vertybes (pojūčius), paversi jas prekinio ženklo prisilietimo taškais, sukurti tvirtą sinergiją tarp tų taškų ir toliau plėsti pojūčius. Prekinio ženklo pojūčių auditui naudojamas prekinio ženklo suskaldymo testas. Šis testas padeda nustatyti ar prekinio ženklo atskiros dalys gali nepriklausomai viena nuo kitos reprezentuoti patį prekinį ženklą. Kuo didesnis suskaldomumas, tuo prekinis ženklas giliau įsirėžia į žmonių mintis. Visi nori kažkuo tikėti ir tikėjimo patirtį dalintis su bendruomenės nariais. Religija kuria ir tikėjimą, ir bendruomenę. Prekinis ženklas galėtų pasimokyti iš religijos ir sukurti ištikimų pasekėjų minias. Kuo labiau prekinis ženklas tampa „žmoniškesnis“ ir artėja prie žmonių, tuo daugiau jis... [toliau žr. visą tekstą] / Marketing doesn’t work today. A majority of the brands vanish over its first existence year and the brand messages are lost in overcommunicated world. It means that business represented by dead brands is unsuccessful. To avoid this and to become the first choice brand it is necessary to position and develop brand personality through the human senses: smell, taste, sound, sight and touch. Today the brand messages usually appeal to sight and sound. But it is not enough. Practically every brand can appeal to three and sometimes to four or even more senses. Sensory branding enables to develop stability, clarity and strong bond between brand and consumer. It is necessary to identify already existing brand values (senses) in order to turn them into brand touch points, to make a strong synergy between them and then enhance the other senses. One of the ways to perform the brand sense audit is to do the brand smash test. This test enables us to evaluate how separate brand pieces can individually represent the brand. The bigger is the smashing point, the stronger is the brand personality and the associations can engrave deeper in the customer minds. Everyone wants to believe in something and share the experience of that belief with other community members. Religion creates belief and community. Brand has to learn from religion how to create loyal followers crowds. Today just the “humane” brand can have loyal customers.