While all the modern world is moving to the electronic space and the services are assuming a digital form, one also gives thought to the means to approach to this more and more often, and one of many of the means is digital signature. Electronic signature would even overtake its inky prototype not only in science or IT business, but also in the heads of the consumers, if there were not any traditional, organizational barriers, any fear of innovations and uncertainty amongst many other factors that are useful to explore. The most popular implementation of digital signature - PKI (Public key infrastructure) – can fill a lot more than one function; the variety of all of the PKI application areas is very wide. Also known as assymetric cryptography, PKI can provide an opportunity not only to sign a document, but also a reverse process is possible, that is to communicate safely in the Internet or other net using public key for encoding and private key for decoding. The paper strives to point out the essence and the main principles of PKI, to disclose its possibilities and means for the organizations and the users, to analyse the empirical information in an organization, to measure the current PKI situation in Lithuania also touching Europe, to reveal the mindset and behaviour peculiarities of a potential user of the digital signature. / Visam šiuolaikiniam pasauliui persikeliant į elektronines erdves, paslaugoms įgaunant skaitmeninę formą, vis dažniau susimąstoma ir apie visas priemones tam pasiekti, iš kurių viena – e.parašas. E.parašas kai kuriais atžvilgiais netgi lenktų rašalinį savo prototipą ne tik moksle ir IT versle, bet ir vartotojų galvose, jei ne tradiciniai, organizaciniai barjerai, naujovių ir nežinomybės baimė, bei daugelis kitų veiksnių, kuriuos naudinga ištirti. Labiausiai paplitusi e.parašo realizacija PKI (Public key infrastructure) – viešojo rakto infrastruktūra – gali atlikti žymiai daugiau nei vieną funkciją, visos PKI taikymo sričių įvairovės darbe nepavyktų atskleisti dėl vietos ir laiko stokos. Dar vadinama asimetriniu šifravimu, PKI gali ne tik suteikti galimybę pasirašyti dokumentą, bet įmanomas ir atvirkštinis procesas, t.y., užšifravimui naudojant viešąjį, o iššifravimui – privatųjį raktą, saugiai komunikuoti internete ar kitame tinkle. Darbas siekia parodyti PKI esmę ir pagrindinius principus, atskleisti galimybes ir priemones organizacijoms ir vartotojams, išanaliztuoi empirinę informaciją organizacijoje, įvertinti dabartinę PKI situaciją Lietuvoje, paliečiant Europą, atskleisti galimo skaitmeninio parašo vartotojo elgsenos ypatumus.

The dissertation investigates the issues of image authentication and tamper localization after general image processing operations – blurring, sharpening, rotation and JPEG compression. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions, References. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made presentations in conferences and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature, analyzes competitive methods. The devastating effect of blur/sharpen methods on digital image matrices is shown. General pixel-wise tamper localization methods are completely inefficient after such casual processing. Block-wise methods demonstrate some resistance against blurring/sharpening, but no tamper localization with the resolution of up to one pixel is possible. There is clearly a need for a method, able to locate damaged pixels despite general image processing operations such as blurring or sharpening. Chapter 2 defines theoretical foundation for the proposed method. It is shown that phase of Fourier transform demonstrates invariance against blurring or sharpening... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos atvaizdų apsaugos – autentiškumo užtikrinimo ir pažeidimų radimo, po bendrųjų vaizdo apdorojimo procedūrų – blukinimo, ryškinimo, pasukimo ar JPEG suspaudimo – problemos. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta konkuruojančių metodų apžvalga. Parodomas globalus blukinimo/ryškinimo operacijų poveikis atvaizdo skaitmeninėms matricoms. Išsiaiškinama kodėl pikselių tikslumo metodai nėra atsparūs tokiam poveikiui. Kodėl blokiniai metodai demonstruoja dalinį atsparumą – bet jie nėra pajėgūs surasti vieno pažeisto pikselio. Parodomas aiškus poreikis metodo, tiek galinčio rasti pažeistus pikselius, tiek atsparaus bendroms vaizdo apdorojimo procedūroms, tokioms kaip blukinimas ar aštrinimas. Antrajame skyriuje pateiktas sukurto metodo teorinis pagrindimas. Įrodoma, kad Furjė fazė pasižymi atsparumu blukinimui ir ryškinimui. Tačiau iškyla sekanti problema dėl to, kad Furjė fazėje neįmanoma rasti konkretaus pikselio –... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe nagrinėjama atributinės informacijos sertifikavimo šiuo metu naudojamuose elektroniniuse parašuose problema. Trumpai apžvelgiami elektroninio parašo principai ir supažindinama su viešųjų raktų infrastruktūra, nurodant galimybes jai išplėsti, iškilus poreikiui užtikrinti aukštesnį saugumo lygį keičiantis papildoma (atributine) informacija. Nagrinėjami įvairūs atributinės informacijos sertifikavimo metodai, viešųjų raktų infrastruktūroje įvedant atributų sertifikato ir atributų sertifikavimo centro sąvokas. Pateikiamas tinkamiausio metodo pritaikymo pavyzdys, modeliuojant elektroninio parašo naudojimo situaciją, artimą dabartinei situacijai Lietuvoje. Sprendimo pritaikymas demonstruojamas apibrėžiant patobulintos elektroninio parašo infrastruktūros prototipą. / This paper analyses issues of attribute certification in currently used electronic signatures. Fundamentals of electronic signatures and public key infrastructure are briefly described, focusing on possibilities of achieving higher security level in communication when attribute information is important. Various suggestions for attribute certification are analysed, introducing atribute certificates and atribute authorities. Different certification methods are compared and evaluated, applying the most suitable one in the public key infrastructure usage model, that is constructed by simplifying the current situation of electronic signatures. The solution is represented by describing the prototype of improved electronic signature infrastructure.