Šiame magistro darbe aptariamos Juozapo Silvestro Dovydaičio knygos „Šiaulėniškis Senelis“ (1863 m. I d.) trys linksniuojamosios kalbos dalys – būdvardis, skaitvardis ir įvardis. Tyrimo duomenimis, rasti 2378 pavyzdžiai, iš jų 355 būdvardžiai, 151 skaitvardis ir 1872 įvardžiai. Tiriant minėtas linksniuojamąsias kalbos dalis, buvo fiksuojamas jų vartojimo dažnumas. Nesigilinama į autoriaus asmenybę, biografijos faktus, nes jau yra parašytas bakalauro darbas „Juozapo Silvestro Dovydaičio knygos „Šiaulėniškis Senelis“ (1963 m. I d.) daiktavardis“ (Tamulynaitė, 2006), kuriame nuosekliai ir išsamiai pateikta J. S. Dovydaičio gyvenimo ir veiklos apžvalga. J. S. Dovydai��io „Šiaulėniškis Senelis“, kaip ir visi senieji rašytiniai darbai, yra reikšmingas liaudies šnekamosios kalbos (šiuo atveju vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės) pažinimo šaltinis. Šis darbas bus paskatinimas tolimesniam S. J. Dovydaičio kūrybinio palikimo tyrinėjimui. / After having researched the adjectives, numerals and pronouns in J. S. Dovydaitis book “Siauleniskis Senelis” (1863 – part 1) the following conclusions can be drawn: · The most often used parts out of J. S. Dovydaitis book “Siauleniskis Senelis” are adjectives (1872 times used, i.e. 78,72 %); the least often used are numerals (151 times used, i.e. 6,35 %). · Frequently used by the author are adjectives, which belong to a (f. ā) stem (231 times used, i.e. 79,66 % of all the adjectives); almost all paradigma cases are realized; the least often used are ia (f. iā) stem (1 time used, i.e. 0,34 %). · In the researched text, as well as in “aukstaicia siauliskiu” pronunciation, adjectives have levels. There are higher, the highest, and the most highest levels. Mostly registered are the adjectives of the highest level (15 times used, i.e. 4,46 % of all adjectives); the least used are adjectives of the most highest level (3 times used, i.e. 0,89 %). · Also pronoun adjectives were found (19 times used, i.e. 5,35 % of all the quantities numerals). · Out of the adjectives used by the author the quantities ones are the most frequent (126 times used, i.e. 96,64 % of all the quantities numerals). · The biggest part of the pronouns used by the author is personal ones (834 times used, i.e. 44,55 %); out of which the most frequent are the main ones (195 times used, i.e. 80,46 %); the least used are questioning and conditional pronouns (671 times used, i.e. 10,42 %).

K. Michnevičiaus – Mikėno išversta knyga į lietuvių kalbą „Šventas Izidorius artojas“ pasirodė 1859 metais. Tai religinio pobūdžio kūrinys, kuris turi didaktinių ypatybių. K. Michnevičiaus – Mikėno „Šventas Izidorius artojas“, kaip ir daugelis to meto literatūrinių darbų, yra svarbus XIX amžiaus rytų aukštaičių tarmės pažinimo šaltinis. Rytų aukštaičių tarmės ypatybių randama rašyboje, sintaksėje, leksikoje, bet šio darbo objektas – dviejų linksniuojamų kalbos dalių – būdvardžio ir skaitvardžio – morfologija. Remiantis knygos „Šventas Izidorius artojas“ surinktais būdvardžiais ir skaitvardžiais, lyginama senųjų raštų kalba su dabartine rytų aukštaičių tarme bei bendrine kalba. Darbo pobūdis. Tai aprašomojo pobūdžio darbas, tačiau remiamasi ir lyginamuoju metodu. Darbe lyginami kūrinyje esantys būdvardžiai ir skaitvardžiai su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiais, skaitvardžiais. Darbo tikslas – palyginti K. Michnevičiaus-Mikėno knygos dvi linksniuojamąsias kalbos dalis – būdvardį ir skaitvardį – su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiu, skaitvardžiu. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) papildyti medžiagą apie K. Michnevičiaus-Mikėno biografiją; 2) knygos būdvardžius suskirstyti pagal kamienus, aptarti jų laipsnius ir įvardžiuotines formas. Skaitvardžius suskirstyti pagal reikšmę ir gramatines ypatybes; 3) morfologiškai ištirti knygos būdvardžius, skaitvardžius lyginant juos su rytų aukštaičių tarme ir bk. Išnagrinėjus knygoje esančius būdvardžius ir skaitvardžius... [toliau žr. visą tekstą] / The book „Šventas Izidorius artojas“ was translated to Lithuanian language by K. Michnevičius-Mikėnas and published in 1859. This book is about religion and education. K. Michnevičius-Mikėnas’s book same as other books of that time are an important source of Lithuania’s east dialect knowledge in 19 century. Special features of east Lithuania dialect can be found in book’s spelling, syntax, lexis, but purpose of this work is morphology, two parts of speech – adjective and numeral. With reference to book’s „Šventas Izidorius artojas“ collected adjectives and numerals, book is compared to common language and present east Lithuania dialect. This work is descriptive, but also is based on comparative method. In work K. Michnevičius-Mikėnas book’s adjectives and numerals are compared to common language and present east Lithuania dialect. Purpose of this work is compare two parts of speech – adjectives and numerals – from K. Michnevičius-Mikėnas’s book to adjectives and numerals from preset east Lithuania dialect and common language. To achieve purpose these tasks are used: 1. Collect, structure and add information about book’s author. 2. Structure and classify adjectives and numerals from book. 3. Explore east Lithuania dialect features, which are compared to common language. After book’s adjectives and numerals analysis these conclusions were made: 1. In the book „Šventas Izidorius artojas“ adjectives of four stem kinds are used: a (f. ā), Ia (f. Iā), iIa (f. ē), u (f. Iā), for... [to full text]