1. In the book by K. Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, issued in Vilnius in 1861, a noun is used much more abundantly (~4119 forms) as is an adjective (~724 forms). 2. The book by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the Eastern version of the writings language. 3. There are plenty of slavisms in the poetry collection by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, as it is characteristic to the writings of that period. 4. The nouns and adjectives, found in the book, are compared to the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, and nouns and adjectives of the modern common language, their paradigms are reconstructed. 5. The biography of K.Aleknavičius is reviewed and the section, named „The characteristics of the orthography“, is presented. 6. This morphological study reveals the situation of non-religious writings of the Eastern Highland Lithuanian dialect, there is also data provided on various old and till now unaltered forms of denominatives (nouns and adjectives) and their usage. 7. K.Aleknavičius’ work „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, however the text of the book from the viewpoint of orthography, phonetics and morphology is not consistent. 8. There are types of masculine, feminine and composite declension found in the book. 9. There are plenty of personal names and place-names in the poetical texts of the book, for example:... [to full text]

Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des ersten Teiles eines der bedeutendsten ostlitauischen Schriftdenkmäler - der originalen Predigtsammlung von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ - ist schon beschrieben (Šilaikienė, 2004). Diese Magisterarbeit ist für die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des zweiten Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ gewidmet. In dieser Arbeit sind die Substantivs- und Adjektivsstämme des zweiten Teiles, ihre Formen, die in der Literatursprache und den Mundarten gebräuchlich oder nicht gebräuchlich sind, überblickt. Da werden auch Stammparadigmen gegeben, die Sprachfakten des I und II Teiles verglichen, die Ähnlichkeiten und die Unterschiede vorgelegt. Gesammeltes und beschriebenes Material erlaubt folgende Ausschlüsse zu ziehen: 1. Der II Teil von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens", im Jahre 1644 nach dem Tod des Autors (von J. Jaknavičius vorbereitet) herausgegeben, unterscheidet sich vom ersten Teil der Arbeit. 2. Die entstandenen Unterschiede des I und II Teiles (die Fälle des Wandels e auf a am Anfang des Wortes, unkonsequentes uo Schreiben statt o, t, d Wandel in Afrikaten vor i, ie u.a.) hat J. Jaknavičius gemacht, aber ie statt uo, e und o, ou statt au Schreiben in den zirkumflexen Endungen, verschiedene Formen mit nicht östlichen an gehören dem anonymischen Redakteur. 3. Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des I Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens" unterscheidet sich vom II Teil der Arbeit. ... [to full text]

Šiame magistro darbe aptariamos Juozapo Silvestro Dovydaičio knygos „Šiaulėniškis Senelis“ (1863 m. I d.) trys linksniuojamosios kalbos dalys – būdvardis, skaitvardis ir įvardis. Tyrimo duomenimis, rasti 2378 pavyzdžiai, iš jų 355 būdvardžiai, 151 skaitvardis ir 1872 įvardžiai. Tiriant minėtas linksniuojamąsias kalbos dalis, buvo fiksuojamas jų vartojimo dažnumas. Nesigilinama į autoriaus asmenybę, biografijos faktus, nes jau yra parašytas bakalauro darbas „Juozapo Silvestro Dovydaičio knygos „Šiaulėniškis Senelis“ (1963 m. I d.) daiktavardis“ (Tamulynaitė, 2006), kuriame nuosekliai ir išsamiai pateikta J. S. Dovydaičio gyvenimo ir veiklos apžvalga. J. S. Dovydai��io „Šiaulėniškis Senelis“, kaip ir visi senieji rašytiniai darbai, yra reikšmingas liaudies šnekamosios kalbos (šiuo atveju vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės) pažinimo šaltinis. Šis darbas bus paskatinimas tolimesniam S. J. Dovydaičio kūrybinio palikimo tyrinėjimui. / After having researched the adjectives, numerals and pronouns in J. S. Dovydaitis book “Siauleniskis Senelis” (1863 – part 1) the following conclusions can be drawn: · The most often used parts out of J. S. Dovydaitis book “Siauleniskis Senelis” are adjectives (1872 times used, i.e. 78,72 %); the least often used are numerals (151 times used, i.e. 6,35 %). · Frequently used by the author are adjectives, which belong to a (f. ā) stem (231 times used, i.e. 79,66 % of all the adjectives); almost all paradigma cases are realized; the least often used are ia (f. iā) stem (1 time used, i.e. 0,34 %). · In the researched text, as well as in “aukstaicia siauliskiu” pronunciation, adjectives have levels. There are higher, the highest, and the most highest levels. Mostly registered are the adjectives of the highest level (15 times used, i.e. 4,46 % of all adjectives); the least used are adjectives of the most highest level (3 times used, i.e. 0,89 %). · Also pronoun adjectives were found (19 times used, i.e. 5,35 % of all the quantities numerals). · Out of the adjectives used by the author the quantities ones are the most frequent (126 times used, i.e. 96,64 % of all the quantities numerals). · The biggest part of the pronouns used by the author is personal ones (834 times used, i.e. 44,55 %); out of which the most frequent are the main ones (195 times used, i.e. 80,46 %); the least used are questioning and conditional pronouns (671 times used, i.e. 10,42 %).

K. Michnevičiaus – Mikėno išversta knyga į lietuvių kalbą „Šventas Izidorius artojas“ pasirodė 1859 metais. Tai religinio pobūdžio kūrinys, kuris turi didaktinių ypatybių. K. Michnevičiaus – Mikėno „Šventas Izidorius artojas“, kaip ir daugelis to meto literatūrinių darbų, yra svarbus XIX amžiaus rytų aukštaičių tarmės pažinimo šaltinis. Rytų aukštaičių tarmės ypatybių randama rašyboje, sintaksėje, leksikoje, bet šio darbo objektas – dviejų linksniuojamų kalbos dalių – būdvardžio ir skaitvardžio – morfologija. Remiantis knygos „Šventas Izidorius artojas“ surinktais būdvardžiais ir skaitvardžiais, lyginama senųjų raštų kalba su dabartine rytų aukštaičių tarme bei bendrine kalba. Darbo pobūdis. Tai aprašomojo pobūdžio darbas, tačiau remiamasi ir lyginamuoju metodu. Darbe lyginami kūrinyje esantys būdvardžiai ir skaitvardžiai su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiais, skaitvardžiais. Darbo tikslas – palyginti K. Michnevičiaus-Mikėno knygos dvi linksniuojamąsias kalbos dalis – būdvardį ir skaitvardį – su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiu, skaitvardžiu. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) papildyti medžiagą apie K. Michnevičiaus-Mikėno biografiją; 2) knygos būdvardžius suskirstyti pagal kamienus, aptarti jų laipsnius ir įvardžiuotines formas. Skaitvardžius suskirstyti pagal reikšmę ir gramatines ypatybes; 3) morfologiškai ištirti knygos būdvardžius, skaitvardžius lyginant juos su rytų aukštaičių tarme ir bk. Išnagrinėjus knygoje esančius būdvardžius ir skaitvardžius... [toliau žr. visą tekstą] / The book „Šventas Izidorius artojas“ was translated to Lithuanian language by K. Michnevičius-Mikėnas and published in 1859. This book is about religion and education. K. Michnevičius-Mikėnas’s book same as other books of that time are an important source of Lithuania’s east dialect knowledge in 19 century. Special features of east Lithuania dialect can be found in book’s spelling, syntax, lexis, but purpose of this work is morphology, two parts of speech – adjective and numeral. With reference to book’s „Šventas Izidorius artojas“ collected adjectives and numerals, book is compared to common language and present east Lithuania dialect. This work is descriptive, but also is based on comparative method. In work K. Michnevičius-Mikėnas book’s adjectives and numerals are compared to common language and present east Lithuania dialect. Purpose of this work is compare two parts of speech – adjectives and numerals – from K. Michnevičius-Mikėnas’s book to adjectives and numerals from preset east Lithuania dialect and common language. To achieve purpose these tasks are used: 1. Collect, structure and add information about book’s author. 2. Structure and classify adjectives and numerals from book. 3. Explore east Lithuania dialect features, which are compared to common language. After book’s adjectives and numerals analysis these conclusions were made: 1. In the book „Šventas Izidorius artojas“ adjectives of four stem kinds are used: a (f. ā), Ia (f. Iā), iIa (f. ē), u (f. Iā), for... [to full text]

Dans ce travail nous avons tenu à faire une étude comparée des éléments de la formation ainsi que les procédés de formation des adjectifs qualificatifs en français et en lituanien. Nous avons analysé et établi les parentés ainsi que les différences de la formation de l’adjectif dans les deux langues. Ce travail consiste également à faire une petite revue des caractéristiques classificatoires, morphologiques, sémantiques, des nuances de la traduction de l’adjectif français et lituanien. / Šio darbo tikslas buvo ištirti bei palyginti kokybinių būdvardžių darybos elementus prancūzų ir lietuvių kalbose. Norėdamos palyginti šias abi kalbas mes padarėme prielaidą, kad prancūzų kalboje kokybiniai būdvardžiai turi panašių darybos bruožų kaip ir lietuvių kalboje. Tyrimui buvo pasirinkti šie prancūzų rašytojų kūriniai: Albert Camus «L'étranger» («Svetimas»), Honoré de Balzac «Le Père Goriot» («Tėvas Gorijo») ir Gustave Flaubert «Madame Bovary» («Ponia Bovary»). Prancūzų kalbos kokybiniai būdvardžiai buvo lyginami su lietuviško vertimo atitikmenimis. / Objective of this work was to investigate and compare the elements of the formation of Qualitatif adjectif in French and Lithuanian languages.We revewed also the parameters of word's formation and translation specificities in both languages.