1. In the book by K. Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, issued in Vilnius in 1861, a noun is used much more abundantly (~4119 forms) as is an adjective (~724 forms). 2. The book by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the Eastern version of the writings language. 3. There are plenty of slavisms in the poetry collection by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, as it is characteristic to the writings of that period. 4. The nouns and adjectives, found in the book, are compared to the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, and nouns and adjectives of the modern common language, their paradigms are reconstructed. 5. The biography of K.Aleknavičius is reviewed and the section, named „The characteristics of the orthography“, is presented. 6. This morphological study reveals the situation of non-religious writings of the Eastern Highland Lithuanian dialect, there is also data provided on various old and till now unaltered forms of denominatives (nouns and adjectives) and their usage. 7. K.Aleknavičius’ work „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, however the text of the book from the viewpoint of orthography, phonetics and morphology is not consistent. 8. There are types of masculine, feminine and composite declension found in the book. 9. There are plenty of personal names and place-names in the poetical texts of the book, for example:... [to full text]

Šiame darbe tirtos šešiažodės kolokacijos, kuriose yra bent vienas daiktavardis. Tyrimas atlikas laikantis nuomonės, kad kolokacija – dažnai kartu einančių žodžių junginys, sudarytas bent iš vieno kaitomo žodžio ir turintis bendrą reikšmę. Tirtos kolokacijos automatiškai buvo išrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno naudojant statistinį Gravity Count metodą. Šis darbas skirtas tam, kad būtų išsamiau išanalizuotos lietuvių kalbos kolokacijos, taigi darbo tikslas – nustatyti šešiažodžių daiktavardinių kolokacijų gramatinius ir semantinius modelius bei galimas jų sąsajas. Kolokacijos buvo atrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiniu būdu. Darbo šaltinį sudaro daugiau nei 100 mln. žodžių. Šešiažodės kolokacijos, lyginant su iš dviejų, trijų, keturių žodžių sudarytomis kolokacijomis, yra gana retos, nes minėtų tipų kolokacijos sudaro 85 proc. visų daiktavardinių kolokacijų. Nustatyta, kad kuo ilgesnė frazė, tuo ji rečiau vartojama tekstyne. Šiame darbe kolokacijos analizuotos gramatiniu ir semantiniu aspektais. Analizuojant gramatiškai, kolokacijos suskirstytos į šešis tipus, pagal tai, kiek jose vartojama daiktavardžių. Tuos tipus sudaro kolokacijos, kuriose pavartotas vienas, du, trys, keturi, penki arba šeši daiktavardžiai. Kiekvienas šis tipas buvo tirtas išsamiau. Kolokacijos buvo anotuotos su automatinės morfologinės analizės programa. Tokiu būdu buvo nustatyti visi galimi gramatiniai kolokacijų modeliai. Jų rasta 824. Daugiausiai gramatinių modelių... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this research was to set grammatical and semantic typology of six-word – length Lithuanian collocations. Collocations were extracted automatically from the „Corpus of Contemporary Lithuanian Language“ using statistical Gravity Counts method. The Source of this study concist of 100 million words. Six–words–length collocations are very rare, two, three, four–length-words collocations make 85% of all noun collocations. It was notified that as the phrase is longer, as more seldom it is used in Corpora. In this study collocations were researched grammatically and semantically. Grammatically researhed collocations were devided into six types, accourding to the number of nouns used in it. Those types are made of collocations which have one, two, three, four, five, six nouns. All those types were researched more deeply. Collocations were annotated using automatical marphology analysis program. In this way all possible grammatical collocation models concist of three nouns collocations – 255 models (31.33 %). Different collocations number is not equal to different grammatical models. 1560 different collocations were found. The most of different collocations have four nouns – 459 which makes 1/3 of all collocations. Despite the variaty of grammatical models, the models which are made of single collocations are the most frequent. The more noun collocation type has, the less single grammatical models can be made, for example, single one noun collocations make... [to full text]

Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des ersten Teiles eines der bedeutendsten ostlitauischen Schriftdenkmäler - der originalen Predigtsammlung von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ - ist schon beschrieben (Šilaikienė, 2004). Diese Magisterarbeit ist für die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des zweiten Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ gewidmet. In dieser Arbeit sind die Substantivs- und Adjektivsstämme des zweiten Teiles, ihre Formen, die in der Literatursprache und den Mundarten gebräuchlich oder nicht gebräuchlich sind, überblickt. Da werden auch Stammparadigmen gegeben, die Sprachfakten des I und II Teiles verglichen, die Ähnlichkeiten und die Unterschiede vorgelegt. Gesammeltes und beschriebenes Material erlaubt folgende Ausschlüsse zu ziehen: 1. Der II Teil von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens", im Jahre 1644 nach dem Tod des Autors (von J. Jaknavičius vorbereitet) herausgegeben, unterscheidet sich vom ersten Teil der Arbeit. 2. Die entstandenen Unterschiede des I und II Teiles (die Fälle des Wandels e auf a am Anfang des Wortes, unkonsequentes uo Schreiben statt o, t, d Wandel in Afrikaten vor i, ie u.a.) hat J. Jaknavičius gemacht, aber ie statt uo, e und o, ou statt au Schreiben in den zirkumflexen Endungen, verschiedene Formen mit nicht östlichen an gehören dem anonymischen Redakteur. 3. Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des I Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens" unterscheidet sich vom II Teil der Arbeit. ... [to full text]

The objective of the thesis is to synchronically analyze the morphological structure of noun suffixes: analyze phonemes distribution and demonstrate their joining possibilities and limits in noun suffixes. The structure of morphemes is the least analyzed part of morphology. Linguists have mostly analyzed morphologic alteration of phonemes (vowel alteration, metathesis, consonant alteration). More comprehensive analyses of the phonetic structure of the root of the word of modern Lithuanian have not been performed till today. Affixes have not been analyzed at all. This is the first attempt aiming to show the structural peculiarities of Lithuanian noun suffixes. The thesis sets the following tasks: a) To identify and define the noun suffixes phonemic component parts and their relations. b) To identify structural models and productivity of noun suffixes. c) To calculate statistic characteristics of phonemes used in noun suffixes. The noun suffix nr. 571 has been selected to serve as an empiric material from “Lithuanian Grammar” volume 1 (LKG, 1965, p.251-423) by Vincas Urbutis chapters on composition of the noun. The thesis follows the defined limits of suffixes in V. Urbutis grammar. International words have been completely disregarded. While analyzing the structure of noun suffix, the analyzed suffixes are divided into 3 groups for convenience and clarity: monosyllabic, polysyllabic and non-syllabic suffixes. Each group is analyzed separately. The following components are... [to full text]

Šiame darbe tiriamas Gervėčių šnektos daiktavardis. Rašant šį darbą rasta labai reta ir niekur tarmėse neužfiksuota vyriškosios giminės kai kurių daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė –au. Ją turi ne visų kamienų daaiktavardžiai. Sistemiškai šią galūnę turi a, ia, iia kamienų daiktavardžiai: vé jåu, kìšk’åu, laukáu. V. Mažiulio nuomone, tai yra pati seniausia baltiška šių kamienų daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė. Galinis au buvo suvienbalsintas ir paverstas –ō: sūnau> sūnō. Šis ō dėsningai virto į –uo: sú nuo. Galima stebėtis V. Mažiulio įžvalgumu, nes dar tada nebuvo žinomos formos su galūne –au. Izoliuotose šnektose neretai išlieka labai archajiškų formų. Tokia kaip tik ir yra Gervėčių šnekta. Minėta vienaskaitos naudininko galūnė –uo (vilkuo, låũkuo). Gervėčių šnektoje taip pat turima kaip paralelinė. Dėmesio verti ir Gervėčių snektos postpozicijos vietininkai. Išlaikytas pats senasis lokotyvas: laukúosu, ruñko.su. Šalia jo turimi ir visi keturi postpozicijos vietininkai, nors aliatyvo ir adesyvo pasitaiko tik liekanų. Gervėčių šnektoje yra vartojamas ir pašalio einamasis vietininkas (aliatyvas), tačiau vartojimo atvejai jau reti. Juo pasakoma, kad veikėjas ar veiksmasartėja (juda) prie tos vietos (asmens), kuri išreikšta šio linksnio forma. Šnektoje pašalio vietininkas įdomus dar ir tuo, kad vietoj galūnės priebalsio p turi k: ainù danilìk, zidorìk „Einu pas Danilą, Izidorių “. Pašalio vietininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The noun of Gervečiai dialect is analyzed in the project. While writing the project, a very rare and in none dialect recorded ending of the dative case of some singular nouns of the masculine gender, i.e. -au, was found. Not all the nouns possess it. Systemically this ending is present in the nouns of the stems a, ia, iia: vé jåu, kìšk’åu, laukáu. In the opinion of V. Mažiulis, it is the oldest Baltic ending of the dative case of singular nouns of the aforesaid stems. The inflexional diphthong au was made monophthong and turned into -ō: sūnau>sūnō. This ō naturally turned into -uo: sú nuo. We may wonder about V. Mažiulis’ perspicacity as then the forms with the ending -au were not known yet. However, very archaic forms often survive in isolated dialects. Such is the dialect of Gervečiai. The aforementioned ending of the singular dative case -uo (vilkuo, låũkuo) is also possessed by Gervečiai dialect as a parallel one. The postposition locative cases of Gervečiai dialect are also worth attention. The oldest locative has been preserved: laukúosu, ruñko.su. Near it all four postposition locatives are present though only the remains of the aliative and adesive are encountered. The locative case of by-place (aliative) is used in Gervečiai dialect, too, but the cases of use are already rare. It states that the character or action approaches (moves to) the place (person) which is expressed by the form of this case. The locative case of... [to full text]