Gastric cancer is one of the main health issues in Lithuania. The risk factors of the disease are related to nutrition and environment. There were no epidemiological studies on that subject in the country. The aim of the study was to assess a relationship between gastric cancer risk and lifestyle (diet, alcohol use, smoking, physical activity), work environment and some social factors. A hospital based case-control study included 379 cases with newly histologically confirmed diagnose of gastric cancer and 1137 controls that were cancer and gastric diseases free. Cases and controls matched by gender and age (+5yr.). Ratio of case and controls was 1:3. A questionnaire was used to collect information on possible risk factors of gastric cancer. The odds ratios (OR) and 95% confidence intervals (CI) for gastric cancer were calculated by a conditional logistic regression. Our data showed that salt and salt processed food items increased risk of gastric cancer. After adjustment for a certain confounders (alcohol use, smoking, family history on cancer, Body Mass Index at 20 yr of age, education level, residence, other dietary habits that were related to the outcome, and physical activity) subjects that like salty food or put salt additionally to prepared meal had three times higher risk of gastric than those who do not do that. The risk of the disease increased two times eating salted meat 1-3 times a month and more, having smoked meat 3-4 times a week and more, and using smoked... [to full text]

Skrandžio vėžys yra ketvirta pagal dažnį ir antra pagal mirtingumą onkologinė liga pasaulyje. Sergančių šia liga 5 metų išgyvenamumas siekia tik 25 proc. Esant didelei ligos atkryčio rizikai dažniausiai skiriama adjuvantinė chemoterapija, nors daugumoje atsitiktinių imčių studijų statistiškai reikšmingo išgyvenamumo pagerėjimo nenustatyta. Dažniausia skrandžio vėžio gydymo nesėkmės priežastis yra lokoregioninis recidyvas (40-65 proc. ligonių, kuriems atliktos radikalios operacijos) ir pilvaplėvės metastazės. Siekiant sumažinti lokoregioninių recidyvų dažnį, pradėtas taikyti suderintas chemospindulinis gydymas. Šio tyrimo tikslas- nustatyti adjuvantinio gydymo efektyvumą po radikalių skrandžio vėžio operacijų su D2 limfadenektomija ir pagrįsti šio gydymo metodo tikslingumą. Darbo tikslui įgyvendinti buvo suformuluoti šie uždaviniai. 1. Įvertinti radikaliai dėl skrandžio vėžio operuotų su D2 limfadenektomija pacientų išgyvenamumą taikant adjuvantinį chemospindulinį gydymą arba adjuvantinę chemoterapiją. 2. Įvertinti adjuvantinio chemospindulinio gydymo toksiškumą po radikalių operacijų su D2 limfadenektomija, palyginti jį adjuvantinės chemoterapijos 5-fluoruracilu ir leukovorinu sukeliamu toksiškumu. 3. Įvertinti ankstyvos pooperacinės intraperitoninės chemoterapijos toksiškumą ir palyginti jos efektyvumą taikant su adjuvantiniu chemospinduliniu gydymu. 4. Palyginti gyvenimo kokybę po radikalių operacijų dėl skrandžio vėžio atliekant gastrektomiją ir subtotalinę skrandžio... [toliau žr. visą tekstą] / Gastric cancer is the fifth most common cancer and the second leading cause of cancer-related death worldwide. The 5-year survival rate of these patients is approx. 25. Adjuvant chemotherapy is frequently used for treatment, despite the fact that many randomized studies failed to demonstrate a better patient survival. The high rate of recurrence, even in patients undergoing state-of-the art curative resection, suggests that effective adjuvant chemoradiation and chemotherapy might indeed be an attractive concept to improve the overall outcomes of patients with gastric cancer. The aim of this study was to evaluate the effectiveness of the adjuvant therapy after curative resection with D2 lymphadenectomy for gastric cancer and determine its role in the treatment of cancer patients. The goals of this study were: 1. To compare the survival of patients receiving adjuvant chemoradiation or adjuvant chemotherapy after the curative resection with D2 lymphadenectomy for gastric cancer. 2. To evaluate the toxicity of the adjuvant chemoradiation after the curative resection with D2 lymphadenectomy for gastric cancer and to compare it with the toxicity caused by adjuvant chemotherapy with 5- Fluorouracil and Leucovorin. 3. To assess the toxicity of the early postoperative intraperitoneal chemotherapy and compare its effectiveness with the combined intraperitoneal chemotherapy and adjuvant chemoradiation therapy. 4. To compare the quality of life after the total and subtotal... [to full text]

DNR pažaidų atitaisymas ir apoptozė - dvi pagrindinės grandys, palaikančios žmogaus genomo vientisumą. Sutrikus šiems procesams, ląstelė išgyvena, nepaisant susikaupusių DNR pažaidų ir sudaromas pagrindas tolesnei transformacijai. Tyrimu įvertinome DNR pažaidų atitaisymo funkcijoje dalyvaujančių (hMLH1, MGMT) ir su apoptoze susijusių (DAPK-1, CASP8) genų epigenetinio reguliavimo - metilinimo aspektus pakopiniame skrandžio onkogenezės procese. Šio mokslinio tyrimo metu pirmą kartą buvo nustatytas skirtingas hMLH1 geno metilinimo dažnis atskirose skrandžio anatominėse dalyse atrofiniu pangastritu sergančiųjų audinyje. Įvertinta, kad hMLH1 geno metilinimas sergančiųjų skrandžio vėžiu aplinkiniame nenavikiniame audinyje sietinas su pacientų amžiumi. Išgyvenamumo analizės rezultatai parodė, kad MGMT geno metilinimas agresyvios skrandžio vėžio histologinės formos atveju yra geresnės prognozės rodiklis. Tyrimo metu nustatėme mokslinėje periodikoje neaprašytų tirtųjų genų metilinimo derinių sąsajų su klinikiniais, morfologiniais ir prognoziniais onkologinės ligos ypatumais. / DNA repair and apoptosis are two main pathways supporting the integrity of human genome. After the disturbance of these processes the cell survives, despite the accumulation of DNA lesions, and in this way a basis for a subsequent transformation is formed. In our research we evaluated the epigenetic regulation - methylation - aspects of genes participating in DNA repair function (hMLH1 and MGMT) and also of apoptosis-related genes (DAPK-1, CASP8) in relation to a stepwise gastric oncogenesis process. During this investigation a different hMLH1 gene methylation observation frequency in tissues obtained from separate anatomical parts of the stomach in atrophic pangastritis patients was determined for the first time. It was estimated, that hMLH1 gene methylation in tumor-surrounding non-cancerous tissue in gastric cancer patients could be associated with patient age. Results of survival analysis indicated that MGMT gene methylation is an indicator of better prognosis in case of diffuse form of gastric cancer. During the study we determined some additional associations (not described in previous publications) between methylation combinations of analyzed genes and clinical, morphological and prognostic features of oncological illness.

Visame pasaulyje skrandžio vėžys yra didelė problema, kasmet diagnozuojama apie 875000 naujų atvejų ir 645000 miršta nuo šios ligos. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 m. Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu buvo 35,0 vyrų ir 22,1 moterų tarpe 100000 gyventojų. Šis susirgimas vis dar dažniausiai diagnozuojamas vėlyvose stadijose, kuomet radikali operacija jau nėra galima. Skrandžio vėžio vystymasis yra kompleksinis ir šiuo metu dar pilnai neišaiškintas procesas. Nauji tyrimai patvirtino, kad epigenetinė pažaida – TPEF/HPP1 geno metilinimas yra dažnas reiškinys tulžies ir šlapimo pūsles, kolorektalinio vėžio atvejais. Vis dėlto, nebuvo pakankamai duomenų apie TPEF/HPP1 geno metilinimo reikšmę skrandžio kancerogenezėje. Atliktame tyrime nustatyta, kad TPEF/HPP1 geno metilinimas gali būti ankstyvas šio pažeidimo požymis. Taip pat galima daryti prielaidą, kad TPEF/HPP1 genas yra skrandžio naviką slopinantis genas. Kitas svarbus skrandžio vėžio rizikos faktorius yra H. pylori sąlygotas atrofinis gastritas. Tyrimo metu nustatytas didelis vyresnių nei 55 m. dispepsija sergančių pacientų infekuotumas H. pylori. Statistiškai patikimo skirtumo tarp atrofijos ir žarninės metaplazijos dažnumo dispepsija sergantiems pacientams Taivanyje, Lietuvoje, Latvijoje negauta. Buvo nustatyta stipri koreliacija tarp skrandžio atrofijos ir žarninės metaplazijos. Klinikinėje praktikoje atrofinis gastritas patvirtinamas histologiškai (pagal 1994 m. Hiūstone modifikuotą Sidnėjaus klasifikaciją)... [toliau žr. visą tekstą] / INTRODUCTION Gastric cancer is rampant in many countries around the world and it accounts for approximately 875000 new cases and 645000 deaths annually [Jemal A et al, 2004]. While overall incidence of gastric cancer is falling, in many countries of the world it remains one the most frequent causes of cancer related deaths. According to GLOBOCAN age-standardized cancer incidence data, in Germany 15.1 males and 8.8 females per 100.000 persons developed gastric cancer in 2002, in Lithuania – 25.3 males and 13.0 females, in Latvia – 24.6 males and 11.1 females, respectively. According to the data of Lithuanian Cancer Registry, gastric cancer incidence was 35.0 in male, 22.1 in female per 100.000 persons in 2005, 30.4 in male, 17.8 in female in 2004, respectively [Kurtinaitis J, 2004]. At present, primary or secondary prevention is likely to be the most effective means of reducing the incidence and mortality from this disease. However, to be successful, this strategy depends upon knowledge of the etiological factors and pathogenetic mechanisms involved in gastric carcinogenesis. Helicobacter pylori (H. pylori) has been categorized as a group I carcinogen by the International Agency for Research on Cancer and World Health Organization (WHO) in 1994. Development of gastric cancer is a complex and poorly understood process. It is clear that besides chronic gastritis caused by H. pylori, dietary factors, high salt and nitrate intake, smoking and, possibly, alcohol consumption are... [to full text]