Darbo tikslas – įvertinti skubios pagalbos skyrių pacientų lūkesčius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų bendravimo su personalu lūkesčius; 2. Įvertinti pacientų laiko, kurį tikisi praleisti skubios pagalbos skyriuje, lūkesčius; 3. Nustatyti teikiamos pagalbos pirmumo bei informacijos valdymo lūkesčius; 4. Palyginti skirtingai savo sveikatos būklę vertinančių pacientų lūkesčius. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – skubios pagalbos skyrių pacientų lūkesčiai. Atlikta anketinė 411 pacientų, kurie 2008 02 25 – 2008 04 22 laikotarpiu naudojosi KMUK skubios pagalbos skyriaus paslaugomis, apklausa. Statistinė analizė atlikta naudojant “SPSS for Windows 13” programinį paketą. Rezultatai. Daugumai (65,7 – 94,6 proc.) pacientų svarbūs ir labai svarbūs buvo tiesioginio bendravimo su personalu aspektai. Mažiau svarbūs buvo netiesioginio bendravimo aspektai (38,4 – 42,6 proc.). 47,9 proc. respondentų nuomone, pacientai apie laukimo laiką turėtų būti informuojami kas 15 min. ir 41,8 proc. nuomone – kas 30 min. 48,7 proc. pacientų tikėjosi SPS praleisti iki 1 val., 31,6 proc. – nuo 1 iki 2 val. ir 16,3 proc. – nuo 2 iki 4 val. 64,7 proc. pacientų nuomone, pirmiausiai turėtų būti apžiūrėti sunkiausios būklės pacientai, 26,8 proc. - kenčiantys didžiausią skausmą ir 8,3 proc. - atvykę greitosios pagalbos automobiliu. 58,2 proc. respondentų nuomone, sveikatos kortelė iš šeimos gydytojo turėtų būti nedelsiant prieinama SPS gydytojui neklausus jų sutikimo, o 35 proc. - su paciento sutikimu... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate patients expectations at emergency departments. Objectives: 1. To evaluate patients expectations regarding staff communication; 2. To evaluate waiting time expectations of the patients; 3. To evaluate the triage process and information management expectations; 4. To compare the expectations of patients with different self-rated health conditions. Methods. The subject of the research is patient expectations of emergency departments. Questionnaire survey was carried out among 411 patients who used the services of the emergency department of the Kaunas University Medical Hospital during the period of 25 02 2008 - 22 04 2008. The statistical analysis was performed by using the software SPSS for Windows 13. Results. The aspects of the direct staff communication were important or very important for the majority of the patients (65.7 – 94.6%). Less important were the aspects of indirect communication (38.4 – 42.6%). 47.9% of the respondents thought that patients must be informed of their waiting time every 15 minutes and 41.8% of respondents felt that patients must be updated every 30 minutes. 48.7% of patients expected to spend in emergency department up to 1 hour, 31.6% believed it would take from 1 to 2 hours and 16.3% of patients felt the length of stay there should be from 2 to 4 hours. 64.7% of patients believed that the patients with the most severe health problems should be seen first, 26.8% thought that these must be the patients suffering... [to full text]

Tyrimo tikslas – Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis; 2) ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose; 3) įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai; 4) nustatyti smurto valdymo būdus skubios pagalbos skyriuose slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodas – 2013 metų sausio 14 – vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiūjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai ( n=213, atsako dažnis – 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gautas sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto ( 2013-01-09 Nr. BEC-KS(M)-181 ). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog 20,2 proc. visų apklaustų respondentų, teigė patyrę fizinį smurtą. Apklaustieji slaugytojai (46,5 proc.) teigė, buvę fizinio smurto SPS liudininkais. Respondentai patyrė ir psichologinio smurto apraiškas, tokias kaip užgauliojimus (81,2 proc.), grasinimus (67,1 proc.), patyčias (45,1 proc.), seksualinį priekabiavimą (6,6 proc.), rasinį priekabiavimą (1,4 proc.). Tyrimo išvados... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to investigate prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency department. Tasks: 1) to identify types and frequency of violence experienced by nurses in emergency department, and categorize it according to work shifts; 2) to define main sources of violence experienced by nurses in emergency department; 3) to evaluate impact of violence to emotional health emergency department nurses; 4) to identify methods management of violence according to emergency department nurses. Methods. Anonymous questionnairing was performed during Jan 14 – Feb 28, 2013. Nurses of emergency department from eight biggest hospitals of Vilnius, Kaunas, Panevėžys and Šiauliai, participated the survey (n=213, response rate was 88 %). Answers of three male and rest female respondents were included into study. The questionnaire “Workplace violence in the health sector. Country case studies research instruments” was used. The Committee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences approved the study. Results: Results of the study indicate that 20.2 percent of respondents affirmed their experience of physical violence. 46.5 percent of nurses questioned witnessed physical violence in ED. Respondents experienced appearances of psychological violence like abuse (81.2 percent), threats (67.1 percent), bullying (45.1 percent), sexual harassment (6.6 percent) and racial harassment (1.4 percent). Conclusions: Nurses of ED do experience physical and psychological... [to full text]