The aim of this work is to find out how slanguage is translated from English into Lithuanian, identify its effect on the language and compare its frequency in the ST vs the TT. Slanguage items are used all over the world and it is not always possible to translate them directly into the TL or find the exact equivalent for certain slang words because of the differences between languages and cultures. Hence, the translation methods of softening, direct transfers, stylistic compensation are suggested by linguists to solve problems of slang and taboo words translation and to achieve the translation which is linguistically correct and acceptable by the reading audience of the target culture. The present thesis is divided into six main sections and has fourteen appendices. Chapter 1 introduces the aim and goals of the research as well as discusses the material and methods that are used in the thesis. In Chapter 2 the term slanguage is defined, its classification is described and the usage of slanguage in the Lithuanian and English cultures is compared paying specific attention towards the use of slang and taboo words in the language. Chapters 3 and Chapter 4 deal with the definitions of terms slang and taboo words, identification of their role and functions in the language as well as presentation of their types in more detail. The main translation problems of slang and taboo words with respect to the cultural and linguistic differences are identified in Section 5.1 of Chapter 5... [to full text] / Šio darbo tikslas – sužinoti kaip slengo kalba yra verčiama iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, nustatyti jo įtaką kalbai bei palyginti slengo kalbos vartojimo dažnį originaliame ir išverstame tekste. Slengo kalba yra naudojama įvairiose pasaulio šalyse, kurių kalbos ir kultūros skiriasi, todėl surasti tinkamos reikšmės žodį verčiant tekstą yra sudėtinga. Lingvistai siūlo naudotis vertimo metodais, kurie padėtų išspręsti vertimo problemas bei padarytų tekstą lingvistiškai teisingą ir priimtiną skaitytojams: sušvelninimas, tiesioginis vertimas, stilistinė kompensacija. Šis darbas yra sudarytas iš šešių pagrindinių skyrių ir keturiolikos priedų. Tikslas, uždaviniai, tyrimo medžiaga ir metodai yra aptariami pirmame skyriuje. Antrame skyriuje yra supažindinama su terminu slengo kalba, šios kalbos klasifikacija bei slengo ir taboo žodžių vartojimu lietuvių ir anglų kalbose. Slengas bei taboo žodžiai yra apibrėžiami, jų vartojimas ir funkcijos kalboje yra aptariamos trečiame ir ketvirtame skyriuose. Pirmame penkto skyriaus poskyryje apibūdinama slengo ir taboo žodžių vertimo problemos, atsiradusios dėl kultūrinių ir lingvistinių skirtumų, o antrame poskyryje yra aprašomi vertimo metodai: sušvelninimas, tiesioginis vertimas, stilistinė kompensacija. Šeštame skyriuje yra atliekama slengo kalbos analizė lyginant originalų ir išverstą tekstus. A priede yra pateikiami sušvelninimo metodo pavyzdžiai, B priede – tiesioginio vertimo pavyzdžiai ir C priede – stilistinės kompensacijos... [toliau žr. visą tekstą]

This thesis focuses on the way in which slanguage, treated as a way of characterization, is rendered in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s chick lit novel Anybody Out There (2006) by Regina Šeškuvienė (2007). The main characters in the novel are women who use slang words and swear words in different situations both at work and their personal lives. In this respect, these women are different from traditional heroines of the romance who tend to use language in a traditionally feminine way, i.e. their language is polite and suited to reflect their impeccably feminine character. Swear words for heroines of chick lit serve as a means to express their oftentimes excessive and not always socially approved emotions and attitudes. The use of proper and specific slang helps them to make their conversations sound informal, to show familiarity and friendliness and to speak about uncomfortable issues such as sexual orientation or drug addiction. Slanguage becomes a significant means of characterization in Anybody Out There. Therefore, the aim of this thesis is to analyse how the use of language by female characters reveals their character in the source text and in the target text and how slanguage as a means of characterization functions in the Lithuanian translation of the novel. The thesis consists of two main parts, theoretical and analytical. The material and the aim of the thesis are presented in the introduction. Chapter two presents the theoretical background of the... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos slengo kalbos kaip charakterizavimo priemonės vertimo strategijos airių rašytojos Marian Keyes „chick lit“ romano „Ar ten kas nors yra?“ („Anybody Out There“, 2006 m.) lietuviškame vertime. „Ar ten kas nors yra?“ 2007 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Regina Šeškuvienė. Pagrindinės romano herojės yra moterys, kurios įvairiose gyvenimo situacijose vartoja slengo žodžius ir keiksmažodžius. Šiuo aspektu jos yra nutolusios nuo tradicinių romano herojų, kurios vartojo gražią, taisyklingą kalbą. „Chick lit“ žanro moterims keiksmažodžiai yra būdas išreikšti savo požiūrį, jausmus ir emocijas. Paprasto ir specifinio slengo žodžių vartojimas joms padeda išvengti formalumo pokalbiuose, parodyti draugiškumą, familiarumą bei leidžia nevaržomai kalbėti tokiomis nepatogiomis temomis kaip seksualinė orientacija ar priklausomybė narkotikams. Slengo kalba romane „Ar ten kas nors yra?“ tampa svarbia herojų charakterizavimo priemone, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip romano herojų kalba atskleidžia jų charakterį originaliame tekste ir vertime. Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė analizės. Darbo tyrimo medžiaga ir tikslas yra pristatomi įžangoje. Antrą teorinės dalies skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose aptariama slengo kilmė, apibrėžimas, slengui būdingi požymiai, slengo funkcijos ir slengo kalbos klasifikacija. Šiame skyriuje taip pat yra apžvelgiamos slengo kalbos vertimo problemos ir vertimo strategijos. Trečiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]