Savaiminiai dekoratyvūs augalai nėra labai plačiai auginami gėlynuose, nes dauguma jų nėra tokie išvaizdūs ir dekoratyvūs kaip įvežtiniai augalai. Tačiau savaiminių dekoratyviųjų augalų prisitaikymas prie mūsų gamtinių sąlygų, jų teigiamos savybės, dekoratyvumas leidžia juos auginti įvairiuose gėlynuose bei praplėsti gėlynų panaudojimą. Dėl vis besikeičiančio visuomenės požiūrio į aplinkos ekologinius veiksnius keičiasi ir veisiami želdiniai, tad tenka pripažinti, kad didžiojoje dalyje Pietų Lietuvos želdynuose nebeauginama arba labai mažai auginami savaiminiai dekoratyvūs augalai. Ir nykimo tendencija kasmet vis labiau didėja. Tikslas – įvertinti savaiminių žolinių dekoratyviųjų augalų paplitimą ir panaudojimo galimybes Pietų Lietuvos želdynuose. Įgyvendinant šio darbo tikslą buvo sprendžiami šie uždaviniai: ištirti savaiminių ir introdukuotų dekoratyvinių augalų rūšių įvairovę Pietų Lietuvos želdynuose, nustatyti dažniausiai želdynuose pasitaikančias augalų rūšis, įvertinti savaiminių dekoratyviųjų augalų paplitimo želdynuose ypatumus. Siekiant ištirti pietų Lietuvos želdynus tyrimas buvo atliekamas tokiose Pietų Lietuvos vietovėse: Alytaus mieste, Pivašiūnų miestelyje, Dusmenų miestelyje ir Dusmenėlių kaime. Buvo pasirinkta ištirti tokie objektai: vieši gėlynai (ištirti 10 gėlynų), sodybos (ištirti 15 sodybų), senosios kapinės (ištirti 10 kapaviečių), naujosios (ištirti 10 kapaviečių) ir mažo kaimelio kapinės (ištirti 10 kapaviečių). Iš viso buvo pasirinkta ištirti 55... [toliau žr. visą tekstą] / Native ornamental plants are rather rarely grown in flower gardens as most of them, though some of them are as nice as introduced ornamental plants. However, adaptability to local climatic conditions, their biological and ornamental characteristics make native ornamental plants possible to be grown in various flower gardens. Due to constant changes of point of wiew of the society to ecological problems, estimation of green plantations also changes. Unfortunately, in most South Lithuanian green plantations native ornamental plants are very rarely grown. They are on the verge of extinction in ornamental plantations. The aim was to estimate distribution of native ornamental plants and possibility of their using in South Lithuanian green plantations. To achieve the aim such tasks were solved: 1) to investigate the diversity of native ant introduced ornamental plants in South Lithuanian green plantations, 2) to reveal the most common native and introduced species of plants, 3) to estimate the peculiarities of usage of native ornamental plants in green plantations. The research was carried out in four localities of South Lithuania: Alytus, the towns of Pivašiūnai and Dusmenys and Dusmenėliai village. The following objects were selected for research: public flower gardens (10), housing estates (15), old graveyards (10), new graveyards (10), a graveyard of a little village (10 graves). Totally, 55 objects of green plantation were investigated. During investigation 95 species of... [to full text]

Šio darbo tikslas Pietų Lietuvos pavyzdžiu įvertinti geologinės struktūros įtaką paviršiaus geomorfologinių kompleksų (rajonų) raidai. Ankstesnių tyrimų skyriuje apžvelgti struktūriniai geomorfologiniai, ikikvarterinių uolienų paviršių ir jų rajonavimo, pleistoceno storymės paleopaviršių, paleogeografinės raidos poledynmetyje, žemyninių eolinių darinių, geomorfologinio rajonavimo darbai. Metodikos skyriuje aptartas ikikvarterinių uolienų paviršiaus rajonavimas, paleoįrėžių užpildo struktūros įvertinimas, pleistoceno storymės paleopaviršių tyrimas, pleistoceno storymės paleopaviršių skyrimo patikimumo ir panašumo įvertinimas, taip pat paleogeografinės raidos, žemyninių eolinių darinių formavimosi, geomorfologinių rajonų litomorfogenetinės struktūros tyrimai. Darbe pristatomi bendrieji ikikvarterinių uolienų paviršiaus bruožai, paleoįrėžių paplitimas, kilmė ir jų užpildas, ikikvarterinių uolienų paviršiaus paleogeomorfologinis rajonavimas, kvartero nuogulų storymės ypatumai bei Dainavos ir Žeimenos svitų kraigo paleopaviršiai. Darbe įvertinta geomorfologinių rajonų litomorfogenetinė struktūra ir sudarytas litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapis, atkurta Pietų Lietuvos geomorfologinių rajonų paleogeografinė raida poledynmetyje. Atliktas geologinės struktūros sąsajų su geomorfologinių rajonų erdvine sklaida įvertinimas, leidęs nustatyti geomorfologinio paveldimumo pobūdį ir mastą. Darbo rezultatai apibendrinti išvadomis. Darbą sudaro 154 psl., 48 paveikslai, 11 lentelių. / The aim of the present research was to evaluate the influence of geological structure on the development of geomorphological complexes (regions) based on the case study of South Lithuania. The overview of investigations discusses the fields of investigations carried out by other authors: structural geomorphological, sub-Quaternary and Pleistocene palaeosurfaces, palaeogeographical post-glacial evolution, and geomorphological regionalisation. The sections “Methods” is devoted to regionalisation of sub-Quaternary surfaces, investigation of Pleistocene palaeosurfaces, reliability of distinguishing Pleistocene palaeosurfaces and evaluation of their comparability, and investigation of palaeogeographical evolution, and lithomorphogenetic structure of geomorphological regions. The dissertation introduces the general features of sub-Quaternary surfaces, distribution patterns of palaeoincisions, their genesis and filling material, palaeogeomorphological regionalisation of sub-Quaternary surface, thickness and specific distribution of Quaternary deposits and palaeosurfaces of the top of Dainava and Žeimena formations. The evaluating lithomorphogenetic structure of geomorphological regions allowed compiling map of lithomorphogenetic regions. The geological structure was correlated with the spatial distribution of geomorphological regions, the influence of sub-Quaternary surface and main Quaternary palaeosurfaces on the evolution of geomorphological regions was analysed. The obtained... [to full text]

Šio darbo tikslas Pietų Lietuvos pavyzdžiu įvertinti geologinės struktūros įtaką paviršiaus geomorfologinių kompleksų (rajonų) raidai. Ankstesnių tyrimų skyriuje apžvelgti struktūriniai geomorfologiniai, ikikvarterinių uolienų paviršių ir jų rajonavimo, pleistoceno storymės paleopaviršių, paleogeografinės raidos poledynmetyje, žemyninių eolinių darinių, geomorfologinio rajonavimo darbai. Metodikos skyriuje aptartas ikikvarterinių uolienų paviršiaus rajonavimas, paleoįrėžių užpildo struktūros įvertinimas, pleistoceno storymės paleopaviršių tyrimas, pleistoceno storymės paleopaviršių skyrimo patikimumo ir panašumo įvertinimas, taip pat paleogeografinės raidos, žemyninių eolinių darinių formavimosi, geomorfologinių rajonų litomorfogenetinės struktūros tyrimai. Darbe pristatomi bendrieji ikikvarterinių uolienų paviršiaus bruožai, paleoįrėžių paplitimas, kilmė ir jų užpildas, ikikvarterinių uolienų paviršiaus paleogeomorfologinis rajonavimas, kvartero nuogulų storymės ypatumai bei Dainavos ir Žeimenos svitų kraigo paleopaviršiai. Darbe įvertinta geomorfologinių rajonų litomorfogenetinė struktūra ir sudarytas litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapis, atkurta Pietų Lietuvos geomorfologinių rajonų paleogeografinė raida poledynmetyje. Atliktas geologinės struktūros sąsajų su geomorfologinių rajonų erdvine sklaida įvertinimas, leidęs nustatyti geomorfologinio paveldimumo pobūdį ir mastą. Darbo rezultatai apibendrinti išvadomis. Darbą sudaro 154 psl., 48 paveikslai, 11 lentelių. / The aim of the present research was to evaluate the influence of geological structure on the development of geomorphological complexes (regions) based on the case study of South Lithuania. The overview of investigations discusses the fields of investigations carried out by other authors: structural geomorphological, sub-Quaternary and Pleistocene palaeosurfaces, palaeogeographical post-glacial evolution, and geomorphological regionalisation. The sections “Methods” is devoted to regionalisation of sub-Quaternary surfaces, investigation of Pleistocene palaeosurfaces, reliability of distinguishing Pleistocene palaeosurfaces and evaluation of their comparability, and investigation of palaeogeographical evolution, and lithomorphogenetic structure of geomorphological regions. The dissertation introduces the general features of sub-Quaternary surfaces, distribution patterns of palaeoincisions, their genesis and filling material, palaeogeomorphological regionalisation of sub-Quaternary surface, thickness and specific distribution of Quaternary deposits and palaeosurfaces of the top of Dainava and Žeimena formations. The evaluating lithomorphogenetic structure of geomorphological regions allowed compiling map of lithomorphogenetic regions. The geological structure was correlated with the spatial distribution of geomorphological regions, the influence of sub-Quaternary surface and main Quaternary palaeosurfaces on the evolution of geomorphological regions was analysed. The obtained... [to full text]