Darbe analizuojami viengyslių varinių ir aliumininių elektros laidų izoliacijos nuėmimo technologiniai režimai, kai šie laidai utilizuojami terminiu būdu patobulinta dviejų besisukančių būgnų mašina. Eksperimentas buvo atliekamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mašinų ir technologijų laboratorijoje. Šio darbo pagrindinis tikslas – nustatyti optimaliausius elektros laidų izoliacijos sluoksnio nuėmimo, nepažeidžiant laidininko vielos, režimus priklausomai nuo laidų storio dydžio. Bandymo metu gauti rezultatai būtų naudingi smulkioms laidų gamybos, taupant ribuotas žaliavas, atliekų perdirbimo, elektros įrenginių remonto ir gamybos įmonėms efektyviau išnaudoti tokias mašinas. / This work presents results of investigations of technological conditions of removal of plastic insulator from single-core cables, when the cable placed between two rotating rolls and surface of the one roll is heated below the melting temperature of thermoplastic insulator. Experiments were carried out in the Laboratory of machines and technologies of Vilnius Gediminas technical university. The main aim of investigations was to obtain the optimal insulator removal conditions (speed of the roll and temperature of the hot roll) for different core diameter cables. The experimental research results are presented as the optimal peripheral velocity of rolls (or cable speed) required to complete removal of polyvinylchloride insulator from the conductor versus the thickness of copper and aluminum conductor of the single-core cable. The results of investigations can be interesting for small cable manufacturers, waste utilization enterprises and electric equipment repair workshops.

Cornea is a part of the optical system of the eye, the condition of which is directly related with the eyesight and its quality. Due to the increasing popularity of the correction of refraction defects with the help of excimer laser, central cornea thickness acquires higher prognostic significance for the determination of the success of the operation and probable post-surgical complications. The objective of the survey is to measure the central corneal thickness of adult residents in Lithuania and the relevant factors having impact on it. In total 1650 residents of Lithuania in the age from 18 to 89 years of age were tested. The survey was carried out in the urban and regional primary health care institutions of the 10 counties of Lithuania and at the Centre of Eye Diseases of the Vilnius University Hospital Santariškių klinikos. The average central corneal thickness of men and women in Lithuania was defined in the survey. It was observed that central corneal thickness is neither conditioned by the gender, height or weight of an individual, nor by the eye refraction or the number and the size of corneal endothelia cells. The thickest cornea was observed in persons under 40 years of age, whereas it becomes thinner each decade from 2 to 8 µm after forty. It was identified in the survey that the thicker the cornea is - the smaller is its curvature. On the basis of the survey a table of central corneal thickness was developed for doctors ophthalmologists to be used in their... [to full text] / Ragena – tai akies optinės sistemos dalis, nuo kurios būklės tiesiogiai priklauso regėjimas ir jo kokybė. Populiarėjant refrakcijos ydų korekcijai eksimeriniu lazeriu, ragenos centrinės dalies storis turi vis didesnę prognostinę reikšmę operacijos sėkmės bei pooperacinių komplikacijų galimybės nustatymui. Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų ragenos centrinės dalies storį bei jį veikiančius veiksnius. Ištirta 1650 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 89 metų amžiaus.Tyrimas vykdytas 10 Lietuvos apskričių miestų ir rajonų pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, bei VUL Santariškių klinikos Akių ligų centre. Tyrimo metu nustatytas Lietuvoje gyvenančių vyrų ir moterų vidutinis ragenos centrinės dalies storis. Nustatyta, kad ragenos centrinės dalies storis nepriklauso nuo žmogaus lyties, ūgio, svorio, bei akių refrakcijos ir ragenos endotelio ląstelių skaičiaus ir dydžio. Storiausia ragena nustatoma iki 40 metų amžiaus, vyresniems nei 40 metų ji plonėja kas dešimtmetį nuo 2 iki 8 µm. Nustatyta, kad kuo storesnė ragena, tuo jos gaubtumas yra mažesnis. Tyrimo pagrindu sukurta skirtingo amžiaus žmonių ragenos centrinės dalies storio lentelė, kuria savo praktiniame darbe galės naudotis visi gydytojai oftalmologai.

Ragena – tai akies optinės sistemos dalis, nuo kurios būklės tiesiogiai priklauso regėjimas ir jo kokybė. Populiarėjant refrakcijos ydų korekcijai eksimeriniu lazeriu, ragenos centrinės dalies storis turi vis didesnę prognostinę reikšmę operacijos sėkmės bei pooperacinių komplikacijų galimybės nustatymui. Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų ragenos centrinės dalies storį bei jį veikiančius veiksnius. Ištirta 1650 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 89 metų amžiaus.Tyrimas vykdytas 10 Lietuvos apskričių miestų ir rajonų pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, bei VUL Santariškių klinikos Akių ligų centre. Tyrimo metu nustatytas Lietuvoje gyvenančių vyrų ir moterų vidutinis ragenos centrinės dalies storis. Nustatyta, kad ragenos centrinės dalies storis nepriklauso nuo žmogaus lyties, ūgio, svorio, bei akių refrakcijos ir ragenos endotelio ląstelių skaičiaus ir dydžio. Storiausia ragena nustatoma iki 40 metų amžiaus, vyresniems nei 40 metų ji plonėja kas dešimtmetį nuo 2 iki 8 µm. Nustatyta, kad kuo storesnė ragena, tuo jos gaubtumas yra mažesnis. Tyrimo pagrindu sukurta skirtingo amžiaus žmonių ragenos centrinės dalies storio lentelė, kuria savo praktiniame darbe galės naudotis visi gydytojai oftalmologai. / Cornea is a part of the optical system of the eye, the condition of which is directly related with the eyesight and its quality. Due to the increasing popularity of the correction of refraction defects with the help of excimer laser, central cornea thickness acquires higher prognostic significance for the determination of the success of the operation and probable post-surgical complications. The objective of the survey is to measure the central corneal thickness of adult residents in Lithuania and the relevant factors having impact on it. In total 1650 residents of Lithuania in the age from 18 to 89 years of age were tested. The survey was carried out in the urban and regional primary health care institutions of the 10 counties of Lithuania and at the Centre of Eye Diseases of the Vilnius University Hospital Santariškių klinikos. The average central corneal thickness of men and women in Lithuania was defined in the survey. It was observed that central corneal thickness is neither conditioned by the gender, height or weight of an individual, nor by the eye refraction or the number and the size of corneal endothelia cells. The thickest cornea was observed in persons under 40 years of age, whereas it becomes thinner each decade from 2 to 8 µm after forty. It was identified in the survey that the thicker the cornea is - the smaller is its curvature. On the basis of the survey a table of central corneal thickness was developed for doctors ophthalmologists to be used in their... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje ir Lietuvoje. Literatūroje plačiai, tačiau nevienareikšmiai aptarta MS svarba širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Neatsakyta į vieną iš pagrindinių klausimų: kurie MS sudarantys rizikos veiksniai ar jų grupės daugiausia lemia širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Mes savo darbe įvertinome arterijų funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei kairiojo skilvelio miokardo masės indekso kitimų sąsajas su amžiumi, lytimi ir MS; taip pat atsižvelgėme ne tik į MS, bet ir į atskirų širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių nepriklausomą įtaką kardiovaskuliniam pažeidimui. Be to, bandėme nustatyti, koks MS sudarančių atskirų komponentų skaičius gali daugiausia lemti širdies ir kraujagyslių arterijų funkcinius ir struktūriniais kitimus bei kairiojo skilvelio miokardo masės didėjimą. Darbe nustatyta, kad sergantiesiems metaboliniu sindromu nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus yra didesnis intimos medijos storis, šlaunies miego arterijų pulsinės bangos greitis ir kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas. Didesnis miego arterijoje aterosklerozinių plokštelių skaičius rastas tik moterims su metaboliniu sindromu. Širdies ir kraujagyslių pažeidimų rizika sergantiems metaboliniu sindromu vyrams ir moterims taip pat buvo skirtinga. Vyrams su MS aptikta 2,14 karto didesnė kairiojo skilvelio hipertrofijos ir 4,9 karto – intimos medijos sustorėjimo tikimybė. Moterims metabolinis sindromas nesukelė intimos... [to full text] / Cardiovascular diseases (CVD) are the main cause of death all over the Europe and were the most prevalent disease in Lithuania in 2010. Based on some of the data, MS risk factors have different influence on changes of artery structure and function. MS and its components can influence differently the emergence of cardiovascular diseases and advance of complications in men and women. Furthermore, we tried to estimate the number of separate components constituting MS that can have the most significant influence on functional and structural changes in cardiovascular arteries and increase of the left ventricle myocardial mass index. The particularity of changes in different arterial stiffness indicators in patients with MS has not been determined yet in the literature, as well as prognostic value of MS when initiating early disorders in arterial structure and function and left ventricular hypertrophy. The research showed the following results: in subjects with metabolic syndrome irrespectively their gender and age higher intima-media thickness, femoral-carotid arteries pulse wave velocity and left ventricular myocardial mass index were found. However, higher number of atherosclerotic plaques in carotid artery was found only in females. Risk of cardiovascular disorders in males and females with metabolic syndrome is different. Nor in males, neither in females metabolic syndrome had no direct influence on pulse wave velocity, intima-media thickness, hypertrophy of left ventricle... [toliau žr. visą tekstą]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje ir Lietuvoje. Literatūroje plačiai, tačiau nevienareikšmiai aptarta MS svarba širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Neatsakyta į vieną iš pagrindinių klausimų: kurie MS sudarantys rizikos veiksniai ar jų grupės daugiausia lemia širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Mes savo darbe įvertinome arterijų funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei kairiojo skilvelio miokardo masės indekso kitimų sąsajas su amžiumi, lytimi ir MS; taip pat atsižvelgėme ne tik į MS, bet ir į atskirų širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių nepriklausomą įtaką kardiovaskuliniam pažeidimui. Be to, bandėme nustatyti, koks MS sudarančių atskirų komponentų skaičius gali daugiausia lemti širdies ir kraujagyslių arterijų funkcinius ir struktūriniais kitimus bei kairiojo skilvelio miokardo masės didėjimą. Darbe nustatyta, kad sergantiesiems metaboliniu sindromu nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus yra didesnis intimos medijos storis, šlaunies miego arterijų pulsinės bangos greitis ir kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas. Didesnis miego arterijoje aterosklerozinių plokštelių skaičius rastas tik moterims su metaboliniu sindromu. Širdies ir kraujagyslių pažeidimų rizika sergantiems metaboliniu sindromu vyrams ir moterims taip pat buvo skirtinga. Vyrams su MS aptikta 2,14 karto didesnė kairiojo skilvelio hipertrofijos ir 4,9 karto – intimos medijos sustorėjimo tikimybė. Moterims metabolinis sindromas nesukelė intimos... [toliau žr. visą tekstą] / Cardiovascular diseases (CVD) are the main cause of death all over the Europe and were the most prevalent disease in Lithuania in 2010. Based on some of the data, MS risk factors have different influence on changes of artery structure and function. MS and its components can influence differently the emergence of cardiovascular diseases and advance of complications in men and women. Furthermore, we tried to estimate the number of separate components constituting MS that can have the most significant influence on functional and structural changes in cardiovascular arteries and increase of the left ventricle myocardial mass index. The particularity of changes in different arterial stiffness indicators in patients with MS has not been determined yet in the literature, as well as prognostic value of MS when initiating early disorders in arterial structure and function and left ventricular hypertrophy. The research showed the following results: in subjects with metabolic syndrome irrespectively their gender and age higher intima-media thickness, femoral-carotid arteries pulse wave velocity and left ventricular myocardial mass index were found. However, higher number of atherosclerotic plaques in carotid artery was found only in females. Risk of cardiovascular disorders in males and females with metabolic syndrome is different. Nor in males, neither in females metabolic syndrome had no direct influence on pulse wave velocity, intima-media thickness, hypertrophy of left ventricle... [to full text]

The results of bark thickness analysis of pine and spruce trees at the thinning age are presented in the work. The main goal of the work was to investigate regularities of bark thickness variance of pine and spruce logs produced out of trees felled during the thinning cuttings. The main tasks of the work were to find out regularities of bark thickness variance depending on age of the stands, tree species and top diameter of the log, to evaluate adequateness modeled regularities to existing Swedish normatives. The empirical material. 200 pine and 200 spruce felled trees at the Kazlu Ruda state forest enterprise were used for the measurements. The trees were selected at the 4 cutting areas of Nb, Lb, Lc, site types. Diameter and bark thickness of imaginative crosscut at height of 0, 1, 1.3, 3 m and following each second meter were measured for each stem. Methods. The multiple linear and nonlinear regression were used to process empirical data. Calculations were made using software STATISTICA v6.0 and EXCEL. The main results. The differences of bark thickness variation regularities were found while comparing gotten results to Existing Lithuanian and Swedish legalized normatives.

Darbe pateikti beržų, drebulių, juodalksnių žievės storio tyrimai. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti beržų, drebulių, juodalksnių stiebų žievės storio kintamumo dėsningumus ir jų pagrindu sudaryti stiebų žievės matematinį modelį. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti beržo, drebulės, juodalksnio žievės storio koreliacinius ryšius su stiebų taksacinėmis charakteristikomis. Nustatyti beržų, drebulių, juodalksnių žievės storio kitimo dėsningumus išilgai stiebo ir išreikšti juos regresinėmis lygtimis. Išreikštus beržų, drebulių, juodalksnio žievės storio kitimo dėsningumus palyginti su galiojančiais normatyvais, kitų tyrėjų rezultatais. Tyrimo objektas: Tyrimo bareliuose paimti beržų, drebulių, juodalksnių medžių stiebai iš vidurio Lietuvos ir Žemaitijos regionų. Iš viso tyrimui buvo išmatuota 175 beržo, 136drebulių, 152 juodalksnio stiebų duomenys. Tyrimo metodai: žievės storio priklausomybė nuo jį sąlygojančių veiksnių buvo analizuojama daugianarės tiesinės ir kreivinės regresinės analizės metodais panaudojant EXCEL ir statistika V.6.0 programas. Tyrimo rezultatai: Išanalizuoti beržų, drebulių, juodalksnių kintamumai. Gauti empiriniai duomenys palyginti su kitų autorių matavimo rezultatais, atliekant žievės storio priklausomybės nuo stiebo skersmens 1.3 m aukštyje lyginamąją analizę. Gauti beržų, drebulių juodalksnių žievės storio kintamumo modeliai. / The results of bark thickness analyses of birch, aspen, black alder tree species are presented in the work. The main goal of the work was to investigate regularities of bark thickness variance of birch, aspen, black alder logs felled during all cutting and to make mathematical model of bark of stems. The main tasks of the work were to find out regularities of bark thickness of asp, birch, black – alder and bark thickness dependence on parameters of stems, to make regression analysis of regularities of bark thickness variance along stem and to compare results of work with other similar investigations. The empirical material of asp, birch and black -alder stems were selected from the middle and lowland regions of Lithuania. Overall 465 records of stem were collected, of which 175 records were of aspen, 136 – of birch, 152 – of black-alder. Methods The multiple linear and nonlinear regressions were used to process empirical data. Calculations were made using software STATISTICA v6.0 and MS EXCEL packages. The main results Changes of bark thickness of birch, aspen and black alder were investigated. The acquired empirical data were compared with the data of other authors carrying out comparative analyses of bark thickness dependence on steam diameter at 1.3 m height. Models of bark thickness variance of birch, aspen, black alder were prepared.