Nuo XX amžiaus vidurio stresas ir jo poveikis užduočių atlikimui yra viena iš dažniausiai krašto apsaugos sistemose analizuojamų ir atliekamų tyrimų sričių. Šiai sričiai mokslininkai skiria daug dėmesio, kadangi, kariui priėmus neteisingą sprendimą, gali būti patiriami didžiuliai žmogiškieji ir materialūs praradimai (Driskell, Salas, 1991; Sinclair, Tucker, 2006; Greenberg, 2007; Adler, et. al., 2008; Dolan, Ender, 2008; Morelli, Burton, 2009). Pastarąjį dešimtmetį beveik dvigubai padidėjus moterų skaičiui pasaulio ir Lietuvos kariuomenės padaliniuose (Carreiras, 2008; Kummel, Carreiras, 2008) išaugo ir lyties aktualumas karinėse pajėgose (Myers, Kedney, 2003; Raisborough, 2007). Diferencijuojant karius, remiantis lytimi, būtų galima sukurti efektyvius psichologinės pagalbos ir streso prevencijos būdus tarnaujantiems kariams. Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių vyrų ir moterų patiriamo streso, stresinių veiksnių ir streso įveikos būdų palyginimas padėtų atkreipti dėmesį į šių grupių galimas specifines psichologines problemas. Taigi šiame darbe analizuojamas Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių moterų ir vyrų patiriamas stresas ir jo įveikos būdai. Tyrimo dalyviai – 140 karių: 43 moterys ir 97 vyrai, atliekantys tarnybą trijuose Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ batalionuose. Tyrime naudotos dvi metodikos. Viena iš jų sukurta šiame darbe, siekiant įvertinti profesinės karo tarnybos karių patiriamą stresą. Antra metodika – streso įveikos klausimynas... [toliau žr. visą tekstą] / From the middle of the 20th century stress and its influence to task accomplishment became one of the mostly analyzed and researched spheres in armed forces. Scientists working in military pay big attention to this sphere because wrong decision of one soldier can cause huge losses of material and human resources (Driskell, Salas, 1991; Sinclair, Tucker, 2006; Greenberg, 2007; Adler, et. al., 2008; Dolan, Ender, 2008; Morelli, Burton, 2009). During the last decade women very actively were joining military in all over the world and number of women in armed forces increased to times (Carreiras, 2008; Kummel, Carreiras, 2008). That directly affected the growth of gender topicality in armed forces (Myers, Kedney, 2003; Raisborough, 2007). If differentiate soldiers by gender it would be possible to create effective ways of psychological assistance and stress prevention for serving soldiers. Comparison of men and women experienced stress, stress factors and coping methods in Lithuanian armed forces would help to show importance of possible specific psychological problems of these two groups. So in this work men and women that serve in Lithuanian armed forces were analyzed how they experience stress and what coping methods they usually use. Research participants – 140 soldiers: 43 women and 97 men serving in three different motorized infantry battalions of the brigade of “Iron Wolf”. Two methodologies were used in this research. One methodology was created in this work in order to... [to full text]

Darbo objektas. sportinių šokių šokėjų patiriamas stresas, jo įtaka savęs vertinimui ir jo įveikimo būdai. Darbo problema: kuo ypatingas streso poveikis sportinių šokių šokėjams ir kokie yra galimi jo įveikimo būdai? Darbo tikslas: nustatyti streso poveikį, jo įtaką savęs vertinimui ir jo įveikimo būdus sportinių šokių šokėjams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti streso poveikį sportinių šokių šokėjams. 2. Identifikuoti streso įveikimo būdus. 3. Nustatyti sportinių šokių šokėjų patiriamo streso įtaką jų savęs vertinimui. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. (Taikant SPSS statistinių duomenų apdorojimo programą) 3. Anketinė apklausa. Tiriamieji klausimai: - Kuo yra išskirtinis stresas kaip reiškinys? - Kokie yra šokėjų patiriamo streso teoriniai pagrindai? - Koks yra streso poveikis sportinių šokių šokėjų savęs vertinimui? Išvados. 1. Sportinių šokių šokėjos dažniau nei šokėjai patiria stresą (p=0,040). Tiek vyrai, tiek ir moterys dažniausiai stresą patiria profesinėje veikloje – šokiuose (p=0,225). Dauguma sportinių šokių šokėjų šokdami stresą jaučia kartais (p=0,653). Sportinių šokių šokėjams dažniau nei šokėjoms stresą labiausiai kelia integruojančios arba ribinės funkcijos (p=0,002). Tiek vyrams, tiek ir moterims stresą dažniausiai kelia siekis būti geriausiu (p=0,773). Sportinių šokių šokėjoms dažniau nei šokėjams stresą kelia psichiniai stresoriai (p=0,002), o šokėjams vyrams dažniau nei moterims pasireiškia... [toliau žr. visą tekstą] / Object of this paper. Stress experienced by dance sport dancers, its influence to their self assessment and stress coping techniques. Problem of this paper: what is the speciality of stress experienced by dance sport dancers and what are possible its coping techniques. Aim of this paper: to identify effect of stress, its influence to self assessment and stress coping techniques to dance sport dancers. Tasks of this paper: 1st – to assess stress effect to dance sport dancers. 2nd – to identify stress coping techniques. 3rd – to identify influence of stress effect to dance sport dancers self assessment. Research methods: 1. Analytical Review of Literature . 2. Analysis of Statistical Data. (Using SPSS statistical data processing program) 3. Questionnaire survey. Research questions: - What is an exclusivity of stress phenomenon? - What are theoretical frameworks of dancers experienced stress? - What is the effect of stress to dance sport dancers self-assessment? Conclusions. 1. Sport dance dancers female more often than male feel stress (p = 0.040). Both male and female tend to suffer stress in their profession activities - dancing (p = 0.225). Most of dance sport dancers sometimes feel stress (p = 0.653). Dance sport dancers male more often then female integrative functions cause stress (p = 0.002). Often stress is caused by aspiration to be the best to both dance sport dancers female and male (p = 0.773). Stress is caused by mental stressors more often to dance sport... [to full text]