Nežymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto mokiniai turi pažinimo ir bendravimo sunkumų, jie yra daug jautresni nei jų bendraamžiai, jaučia nuolatinę kaltę, nesėkmės kompleksą, nepasitiki patys savimi, tai apsunkina jų integraciją į visuomenę. Meninėje veikloje neįgalieji mokiniai suvokia, kad jų piešiniai skiriasi nuo bendraklasių darbų ir tai sukelia jiems nepilnavertiškumo jausmą, silpnina socialinės adaptacijos galimybes. Šio tyrimo tikslas ištirti nežymaus ir vidutinio intelekto sutrikimų turinčių paauglių adaptacijos galimybes dailės pamokų metu. Uždaviniai: išanalizuoti literatūrą, susijusia su adaptacinėmis mokinių problemomis, paauglių kūryba, kūrybiniais sugebėjimais bei išgyvenimais; išsiaiškinti pagrindinius nežymaus ir vidutinio intelekto sutrikimų turinčių paauglių psichologinius bendravimo ypatumus; ištirti dailinio ugdymo priemonių poveikį nežymaus ir vidutinio sutrikusio intelekto paauglių adaptacijai; išryškinti dailės mokytojo vaidmenį modeliuojant socialinę sutrikusio intelekto paauglių adaptaciją. Hipotezė: sutrikusio intelekto paauglių savarankiško bendravimo gebėjimai komunikuoti dailės kalba galėtų išplėsti jų bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes su bendraamžiais, intensyviau plėtoti saviraišką, optimizuoti jų socializacijos procesą, ugdyti pasitikėjimą bei pasitenkinimą savimi. Tyrimo metodai: literatūros analizė, atvejo analizė, dailės užduočių parinkimas ir stebėjimas, piešinių analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Students with slight and medium mental deficiency have difficulties in cognition and interaction, they are more sensitive than their contemporaries, feel constant blame and have a complex of failure, they are not confident - that is why their integration into society is complicated. In art process mentally deficient students figure out that their drawings differ from their classmates - that causes the sense of inferiority. The purpose of this research is to discover the possibilities of adaptation in the lessons of art for adolescents with slight and medium mental deficiency. Aims: to analyze written resources on the topic related to the schoolchildren adaptation problems, creation of teenagers, their creativity and experience; find out the main psychological features which define the communication of adolescents with slight and medium mental deficiency; to determine the influence of art means for teenagers with slight and medium mental deficiency adaptation ; to emphasize the role of art teacher in modeling the social adaptation for mentally deficient adolescents. Hypothesis: self – sufficient ability to communicate in the language of art should expand the opportunities of communication with contemporaries; develop self – confidence, self respect and satisfaction of mentally deficient adolescents. Research methods: analysis of written resources, analysis of chosen cases; art tasks selection and observation; analysis of art works. The analysis of cases determined that using... [to full text]

Darbe atlikta teorinė moksleivių socialinės aplinkos sampratos, ją lemiančių veiksnių, protinio atsilikimo sampratos ir sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Taikant anketinės apklausos, testavimo, pedagoginio eksperimento metodus buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti socialinės aplinkos ir fizinio pajėgumo įtaką sutrikusio intelekto mokinių motyvavimui sportuoti. Atlikta statistinė ( dažnių, vidurkių, standartinės paklaidos, Spearman koreliacijos kooficiento, t- testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 Rusnės specialiosios ir 20 Klaipėdos I-os specialiosios mokyklų sutrikusio intelekto mokinių bei 145 Rusnės pagrindinės mokyklos mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas sutrikusio intelekto ir pagrindinės mokyklos mokinių požiūris į socialinę aplinką; įvertinami sutrikusio intelekto mokinių fizinio pajėgumo rodikliai bei eksperimento programos poveikis. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1.Tyrimo duomenys, susiję su pirmojo uždavinio sprendimu, atskleidė, kad mokyklose moksleiviai dalyvauja tik kūno kultūros pamokose, nes jos yra privalomos. Nelanko sportinių būrelių 54% specialiosios ir 58% pagrindinės mokyklos mokiniai. 2. Pasitvirtino hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Sveikų vaikų socialinė aplinka daugiau skatina mankštintis ir sportuoti, o... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of pupils’ conception of social environment, factors that predetermine conception of mental retardation and the analysis of peculiarities of the development of children with intellectual disabilities have been carried out in the research paper. The set up Hypothesis is that social environment and physical capacity influence the motivation to engage intellectually retarded pupils in sports activities. The research, applying questionnaire survey, testing, pedagogical experiment method to determine the impact of social environment and physical capacity on motivation to engage pupils with intellectual disabilities in sport activities, has been carried out. Statistical (frequency, average, standard error, Spearman Rank Correlation Coefficient, t-test) data analysis has been carried out. 72 pupils from Rusne, 20 pupils from Klaipeda 1st Special School for Intellectually Disabled pupils and 145 pupils from Rusne Primary School participated in the research. In the empirical part the attitude of intellectually disabled pupils and pupils from primary school towards social environment is analyzed. Rate of physical capacity and the influence of experimental program on intellectually disabled pupils are evaluated. Fundamental conclusions of the research: 1. Research data, related to solution of the first problem, showed that pupils participate in physical education lessons at school only because they are compulsory. 54% of pupils from Special School and 58%... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lyčių vaidmenų šeimoje suvokimas. Suformuluota hipotezė, jog šeimos perteikia savo vaikams stereotipinius požiūrius į lyčių vaidmenis šeimoje. Tyrime dalyvavo riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto mokiniai, kurių amžius 12 – 17 metų. Iš viso apklausti 194 moksleiviai (89 mergaitės, 105 – berniukai). Anketinės apklausos metodu tirta, kaip mokiniai suvokia lyčių vaidmenis šeimoje. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo lyginami mergaičių ir berniukų atsakymai. Atlikta statistinė (deskriptyvinė statistika – procentinių dažnių, alfa faktorinė) duomenų analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjama mokinių nuomonė apie vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje, bruožus, svarbius moteriai, vyrui; vaikų pareigos šeimoje, berniukų ir mergaičių auklėjimo ypatumai (skirtumus, panašumus). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę mokiniai auga šeimose, kurioms būdingas stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis šeimoje: tiek tėvų, tiek vaikų pareigos diferencijuojamos pagal lytį; merginos orientuojamos į šeimą, vaikų auginimą ir namų ruošą, vaikinai – į fizinį darbą. 2. Tėvai skatina elgesį, atitinkantį vaiko lytį: merginas skatina ir giria už elgesį, savybes, darbus, kurie tradiciškai priskiriami moterims, vaikinus – už savybes ir poelgius, kurie priskiriami vyrams. 3. Tiek merginos, tiek vaikinai tipiškai moteriškoms savybėms priskiria jausmingumą, švelnumą, drovumą, kuklumą, grožį... [toliau žr. visą tekstą] / The perception of gender roles in the family of children with special needs is analyzed in the Master thesis. The hypothesis that families pass their stereotype attitudes towards the gender roles in the family is formed. Pupils with limited or mildly mental disabilities participated in the research the age of which is 12-17 years. In total 194 pupils were surveyed (89 girls and 105 boys). The questionnaire survey method analyzed how pupils perceive the gender roles in the family. While analyzing the data of the research the answers of boys and girls were compared. The statistical (descriptive statistics - percentage, t-Test, alpha factor) data analysis was performed. The empirical part deals with the students’ opinion on the roles of women and men in the family, features important for the woman and man; children’s duties in the family, peculiarities of girls and boys’ nurture (similarities and differences). The most important conclusions of the empirical research: 1. It was determined that the students who participated in the research are brought in the families which have a characteristic stereotype attitude towards the gender roles in the family: both the duties of parents and children are differentiated according to their gender; the girls are oriented towards the family, children upbringing and household and the boys are oriented to the physical work. 2. Parents encourage the behavior relevant to the gender of the child: they encourage and compliment girls for... [to full text]