Pagrindimas: Lietuvoje vykstant sveikatos priežiūros reformai, didelio visuomenės ir mokslininkų dėmesio sulaukia įvairūs sveikatos priežiūros organizavimo, paslaugų kokybės aspektai, kurie dažniausiai vertinami vykdant pacientų apklausas, tačiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonės tyrimas šiais klausimais dėl realaus požiūrio į tam tikras sistemos funkcionavimo galimybes. Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip Vilniaus miesto medikai vertina dabartinę sveikatos priežiūrą ir paslaugas, analizuojant tam tikrus sveikatos priežiūros organizacinius aspektus, atsižvelgiant į medikų specializaciją, darbovietę ir darbo stažą. Metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 297 respondentai (gydytojai ir slaugytojai) dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose, stacionaruose ir privačiose įstaigose. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudotas kiekybinis momentinis sociologinis tyrimas. Anketa sudaryta remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ 2004 m. atlikto tyrimo, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip medikai vetina sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją ir kt. problemas, klausimynu. Duomenų apdorojimas ir analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS. Skirtumai tarp atitinkamų rodiklių laikomi patikimais, kai klaidos tikimybė p ≤ 0,05. Šią reikšmę programa ieškant ryšio tarp kintamųjų, suskaičiuoja automatiškai. χ2 statistinis kriterijus taikomas tikrinant kokybinių požymių ryšio hipotezes. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Background: While the Lithuanian health service reform is being implemented, major attention of the public and of the scienctists is drawn to different health service organization, service quality aspects, which often are being evaluated by implementing polls of the patients. However also is important poll of the medical personnel about these questions regarding the real opinion of particular functional abilities of the system. Purpose of the work: to find out how medics of the Vilnius city treat current health supervision and the services by analyzing particular organizational aspect of the health service, considering specialization, workplace and probation of the medics. Methodology: in the way of the anonymous questionnaire 297 respondents have been questioned (medic doctors and caregivers), working at primary health service centres, stationeries and private institutions. For reaching the purpose and the goal of this survey quantitative instantaneous sociological survey was used. The questionnaire was compounded using questionnaire of public opinion and market survey company ,,Spinter tyrimai“ of year 2004 intended to find out how the medics treat restructurizing of the health service institutions and other problems. Processing of data and analysis was completed using statistical packet SPSS. Differences between appropriate rates are treated as reliable when likelihood of mistake is p ≤ 0,05. The programme figures this value automatically when finds connection... [to full text]

The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]