Darbe apžvelgta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje sutinkama darbdavio materialinės atsakomybės samprata, šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys, didesnį dėmesį skiriant darbdavio materialinei atsakomybei, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta. Atkreipiamas dėmesys į darbdavio materialinės atsakomybės panašumus bei skirtumus su civiline atsakomybe. Taip pat pateikiamas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, kai žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, aiškinimas LAT praktikoje, jų taikymas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-2008 m. praktikoje. Atskleidžiami žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, atlyginimo ypatumai (kai darbuotojas apdraustas, neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu). Pateikiamos pastebėtos darbdavio materialinės atsakomybės taikymo problemos, galimi jų sprendimo būdai. / The Thesis reviews the concept of employer’s pecuniary liability as defined in the legal doctrine and case-law, the grounds for and types of such liability. The attention is drawn to the similarities and differences between employer’s pecuniary liability and civil liability. The Thesis presents interpretations of the conditions of employer‘s pecuniary liability for injury to the employee caused by mutilation or other bodily injury or for employee‘s death in the legal doctrine, rulings of the Supreme Court of Lithuania, as well as application of these conditions in the practice of the 2nd district court of Vilnius in 2005-2008. The author discloses specific features of compensation for the injury caused by mutilation or other bodily injury of the employee, or by his death (when the employee has or has not been insured with the social insurance against occupational accidents and occupational diseases). The Thesis specifies the observed theoretical and practical problems related to employer’s pecuniary liability and presents possible ways of solving them.

Darbe, pasitelkiant sisteminį analizės, lyginamąjį, lingvistinį, sisteminį teisės aiškinimo metodus, analizuojamos LAT nutartys (priimtos nuo 2003 m. iki dabar), siekiant atskleisti pagrindinius darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taikymo problemas, kylančias teismams taikant minėtą atsakomybę. Darbą sudaro trys dalys, kuriose remiantis LAT nutartimis siekiama atskleisti skirtingus darbdavio materialinės atsakomybės taikymo aspektus. Pirmojoje dalyje aptariama darbdavio materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos, atsižvelgiant į LAT suformuluotas kiekvienos iš šių sąlygų aiškinimo taisykles. Antrojoje dalyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbdavio materialinę atsakomybę už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, LAT nutartis sisteminant pagal tai, kokį įstatymą teismas taikė ar turėjo taikyti. Trečiojoje dalyje gilinamasi į kompensacijų nukentėjusiems darbuotojams rūšis, mokėjimo tvarką, apžvelgiami atskiri atvejai, kai materialinės atsakomybės santykyje keičiasi skolininkas bei kai įsijungia savanoriškas draudimas, kiekvieną iš šių klausimų iliustruojant LAT nutartimis. Darbe buvo siekiama labiau praktiniu aspektu ištirti materialinės (darbdavio) atsakomybės instituto taikymą. / In the paper through the systematic analysis method, the comparative method, the linguistic method, the systematic method of interpretation of law the decisions of the Lithuanian Supreme Court (taken from 2003 to present) are being analyzed, to disclose the problems arising to courts in applying the responsibility for employer's liability for damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death. The work consists of three parts, in which on the basis of decisions of the Supreme Court of Lithuania the different aspects of the application of the employer's liability are intended to disclose. The first part discusses the concept and the conditions of employer‘s liability in the light of the rules of interpretation of theses conditions, formulated in the decisions of the Lithuanian Supreme Court. The second part covers the main legal acts, regulating employer‘s liability for material damage caused to the employee's disability or other damage to health or the victim's death, by systematizing the Lithuanian Supreme Court decisions according to the law the court had applied, or had to apply. The third part is following up the problems with the compensations for the injured workers, payment procedures, the individual cases when the debtor is changing and when the voluntary insurance is being involved in a material liability relation, illustrating each of these questions with the decisions of Lithuanian Supreme Court. The aim of the work was to... [to full text]

Pagal Lietuvoje egzistuojantį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, neturtinė žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai tai numatoma specialiomis įstatymo normomis. Lietuvos darbo teisėje neturtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas, tačiau išsamenis jos reglamentavimas paliktas civilinei teisei. Neturtinės žalos atlyginimo įtvirtinimas darbo sutarties šalims rodo įstatymų leidėjo požiūrį į darbo teisinių santykių svarbą bei būtinumą tinkamai apginti ne tik turtinius interesus, bet ir pažeistas neturtines vertybes. Lietuvoje įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimą abiems darbo sutarties šalims yra įgyvendinamas lygiateisiškumo principas. Tokiu būdu Lietuva tampa išskirtine valstybe, kurios darbo teisėje ginamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio neturtinės teisės, priešingai negu Rusijoje, kur neturtinė žala numatoma tik darbuotojui, taip pat Prancūzijoje, kurioje neturtinės žalos atlyginimas darbo sutarties šalims galimas tik aiškinant atkiras Prancūzijos darbo kodekso normas. Be neturtinės žalos sampratos aptarimo tiek civilinėje, tiek darbo teisėje, atskirai darbe yra analizuojamos bendrosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti bei specialiosios sąlygos, reikalingos neturtinei žalai atsirasti darbo teisėje. Taip pat darbe kalbama apie neturtinės žalos atlyginimo atvejus darbo teisės subjektams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su darbuotojais, pastarųjų mirties atveju. Atskirai aptariami bendrieji ir individualieji darbo bylų kriterijai, pagal kuriuos yra... [toliau žr. visą tekstą] / According to compensation for non-pecuniary damage regulation, the non-pecuniary damage is compensated just in cases if it‘s defined in statutory rate. In Lithuanian labor law non-pecuniary damage is validated, though more detailed regulation belongs to the civil law. The validation of the non-pecuniary damage compensation for the parties of the labour contract shows legislator‘s attitude towards the importance of legal labour relations and the necessity to defend properly not only the property interests but hurt non-pecuniary values as well. After validating the compensation for non-pecuniary damage in Lithuania, the principle of equality is being applied for both of the parties. In this way Lithuania becomes an exclusive country, where both employee‘s and employer‘s non-pecuniary rights are being defended by the labour law, this is totaly opposite to Russia‘s regulations as non-pecuniary damage is appliable only for the employee, or to France regulations as the compensation for non-pecuniary damage for the labour contract parties is possible just in case of overlooking the France Labour Code norms. In this work, a conception of non-pecuniary damage in the civil and labour law is discussed, as well as general conditions for the non-pecuniary damage to appear, and special conditions, necessary for the non-pecuniary damage to appear in the in the labour law are being seperately analysed. Other cases are mentioned in this work, like cases for compensating the non-pecuniary... [to full text]

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]