Darbe nagrinėjama priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų gyvenimo kokybė: psichologinė gerovė (pozityvios gerovės pojūtis, savikontrolė, bendrasis sveikatingumas, gyvybingumas, nerimas, depresiška nuotaika), kasdienio gyvenimo fizinė sveikata, psichologinis kūno įvaizdis ir išvaizda, socialiniai ir asmeniniai santykiai, aplinka ir materialiniai ištekliai. Tyrimo tikslas - atlikti priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų, baigusių Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos centrų ilgalaikes programas, gyvenimo kokybės analizę. Naudotos metodikos: Psichologinės gerovės klausimynas, Pasaulio sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL-BREF). Tyrime dalyvavo 86 ilgalaikę PRP (priklausomybių reabilitacinę programą) baigę asmenys: 68 vyrai ir 17 moterų bei 1 nenurodęs savo lyties asmuo, kurių amžius yra nuo nuo 19 iki 51 metų. Duomenų analizė parodė, kad PRP programą baigusių asmenų, palyginus su reabilitacijos bendruomenėje besigydančiais asmenimis, gyvenimo kokybė yra labiau pozityvi: a) jų geresnė psichologinė gerovė – jie jaučia mažiau nerimo, depresiškos nuotaikos; jaučia turintys daugiau savikontrolės, gyvybingumo; jų yra didesnis pozityvios gerovės pojūtis bei bendrasis sveikatingumas; b) jie savo gyvenimo kokybės visumą bei sveikatos būklę suvokia kaip geresnes; c) jie geriau vertina kasdieninio gyvenimo fizinę sveikatą, socialinius ir asmeninius santykius, aplinką ir materialinius išteklius. PRP programą baigusių asmenų gyvenimo kokybė... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the quality of life of the people with addictive disorders. The quality of life includes their psychological well-being (positive sensation of well-being, self-control, general health, viability, anxiety, and depressed mood), everyday physical health, psychological body image and appearance, social and personal relationships, physical environment and financial resources. The goal of this study was to perform the analysis of the quality of life of the people who have finished long-term addiction rehabilitation programmes in Lithuanian therapeutic communities. The following instruments were used: Psychological General Well-being Schedule, WHO Quality of Life Questionnaire (WHOQOL-BREF). 86 residents of therapeutic communities who have finished a long term ARP (the Addiction Rehabilitation Programme), i.e. 68 men and 17 women and 1 person of an unidentified gender with age ranging from 19 to 51 participated in this study. The data analysis showed that the quality of life of the people who have finished the ARP programme compared to the patients in the same rehabilitation is more positive: a) their psychological well-being is better - they feel less anxiety, depressed mood; they feel more self-control, vitality; they have a greater sensation of positive well-being and general health; b) they perceive their whole quality of life and health status as better; c) they have a better assessment of their everyday physical health, social and personal relationships... [to full text]