Šio darbo tikslas – remiantis kalinamųjų patirtimi išanalizuoti socialinės reabilitacijos procesą Kauno tardymo izoliatoriuje. Analizuojama tema aktuali, nes sėkmingas nuteistojo integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo socialinės reabilitacijos proceso, kuris vyksta per adaptacijos, pataisos ir integracijos etapus. Socialinės reabilitacijos proceso esmę sudaro pagrindinių asmenybės funkcijų atkūrimas. Tai fizinė ir psichinė sveikata, dorovė ir socialinis statusas. / The aim of this work - to disclose the rehabilitation process, the problems investigation in the solitary confinement cell . Analyze the topic of interest, because the sentences successful integration into society, in large part depends on the rehabilitation process, which takes place during the adaptation, correction and integration phases. Social rehabilitation process, the essence of personality consists of the main functions of the restoration. It is the physical and mental health, morals and social status.

Darbo tikslas: Įvertinti asmenų, sulaikytų tardymo izoliatoriuose, alkoholio vartojimo įpročius bei jų sąsajas su depresiškumu, vertybinėmis nuostatomis ir polinkiu į delinkventinį elgesį. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo Lietuvos tardymo izoliatoriuose sulaikyti asmenys nuo 14 metų. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 101 uždaras klausimas ir 6 atviri klausimai. Pagrindinės klausimų grupės buvo: socialiniai ir demografiniai respondentų duomenys, alkoholio vartojimo įpročiai, požiūris į alkoholio vartojimą, fizinės ir psichinės sveikatos vertinimas. Buvo išdalinta 688 anketos, anketas grąžino 607 respondentai (atsako dažnis 88,2 proc.). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (17.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai: Daugiausiai tyrime dalyvavusių respondentų mano, jog vartoja mažiau alkoholio nei kiti Lietuvos gyventojai (43,3 proc.), 8,6 proc. mano, jog vartoja daugiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Alkoholio vartojimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo to, kada pirmą kartą respondentai pavartojo alkoholio. 24,1 proc. respondentų riboti alkoholį paskatintų didesnės išlaidos alkoholiui. Alkoholio vartojimo dažnumas buvo susijęs su amžiumi. Vyresni asmenys rečiau vartodavo alkoholį nei jaunesni. 33,8 proc. respondentų atsakė, jog išgeria 1-2 standartinius alkoholio vienetus per tipišką dieną, kai geria. Tyrimas parodė, jog alkoholis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work: To evaluate the persons detained on remand, drinking habits and their relationships to depression, values and susceptibility to delinquent behavior. Research methods: The study included Lithuania remand detention of persons aged 14 or over. The respondents were given an anonymous questionnaire, which consisted of 101 closed questions and 6 open questions. We aimed to determine respondent‘s sociodemographic characteristics, drinking habits, attitudes towards alcohol use as well as physical and mental health. Questionaires were distributed, out of these 607 were recognized as suitable for analysis, hence response rate 88.2%. Statistical analysis was performed using the SPSS statistical package (version 17.0). Chi-square (χ2) criteria was used to check the hypothesis that the above mentioned features are related. Results: The great majority of respondents who took place in the survey belive that they use less alcohol than general lithuaninan population (43.3 percent), meanwhile 8.6 percent believe that they use more alcohol than general lithuaninan population. Frequency of alcohol use was found to be related to the age of respondents when alcohol was used for the first time. 24.1 respondents reported that increased alcohol price had an inpact on their drinking habits. Frequency of alcohol consumption was associated with age. Older persons consumed alcohol less frequently than younger. 33.8 % of respondents reported that on average day when they are... [to full text]