Darbo užduotis: 1. Išanalizuoti literatūrą nagrinėjama darbo tema. 2. Įvertinti tešmens paruošimo melžimui įtaka pieno srautui ir somatinių ląstelių skaičiui; 3. Nustatyti pieno srauto įtaka somatinių ląstelių skaičiui. Duomenys tyrimams rinkti melžiant karves tendemo tipo melžimo aikštelėje ir stovėjimo vietoje į pieno liniją. Kontrolinių melžimų metu buvo fiksuojami šie rodikliai: karves stovėjimas melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas (min), tešmens ruošimo melžimui laikas (min), melžimo trukmė (min), pieno kiekis (kg). Iš ALPRO sistemos registruojamų melžimo duomenų, buvo naudojama: vidutinė pieno tekėjimo srovė (kg/min.), pieno srovės pikas (kg/min.). Tyrimuose buvo naudojama programinė įranga : (Exsel, Word) ir SPSS-statistinis paketas. Išvados: 1.Ruošiant tešmenį melžimui ilgiau kaip 0,20 min., iš karvės primelžiame daugiausiai pieno ir buvo nustatytas didžiausias vidutinis pieno srautas, bei pieno srauto pikas. 2. Tarp pieno kiekio ir melžimo trukmės buvo nustatyti statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai (P<0,001). 3. Melžiant karves tendemo tipo aikštelėje tarp vidutinio pieno srauto ir pieno kiekio bei melžimo trukmės nustatyta statistiškai patikima koreliacija. (P<0,001). 4. Tešmens ruošimo laikas neįtakoja somatinių ląstelių skaičiaus piene. 5. Besikeičiantis pieno srauto pikas somatinių ląstelių skaičiui piene įtakos neturėjo. 6. Ilgiau stovint karvėms melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios, pieno srauto pikas ir vidutinis pieno... [toliau žr. visą tekstą] / Task of work: 1. To analyze the theme of work, analyzed by literature; 2. To assess the impact of udder preparation on milk flow and somatic cells count; 3. To determine the impact of milk flow on somatic cells count. The data for researches were amassed while milking cows in tandem milking parlour and in standing place to milk line. During controlling milking there were been fixed these rates: the time of cow’s standing in milking parlour until the beginning of udder preparation (min), the time of udder preparation for milking (min), duration of milking (min), milk quantity (kg). From milking data, registered by ALPRO system, there was used: an average milk flow (kg/min), milk flow peak (kg/min). Software used in these studies: (Excel, Word) and SPSS-statistical package. Conclusions: 1. When preparing udder for milking longer than 0,20 min, we get maximum quantity of milk, and an average milk flow and milk flow peak was determined as the highest. 2. Statistically reliable correlation coefficients were determined between milking duration and milk quantity (P<0,001). 3. When milking cows in tandem milking parlour, it was determined statistically reliable correlation between an average milk flow and milk quantity and milking duration (P<0,001). 4. The time of udder preparation has no influence on somatic cells count in milk. 5. Changing milk flow peak had no influence on somatic cells count in milk. 6. When cows stand longer in milking parlour till the beginning of udder... [to full text]

Mūsų tyrimų duomenimis analizuotoje fermoje yra pakankamai aukštas išmilžis, kuris už 2007 metus sudarė 6234 kg per laktaciją. Karvių bandoje per mažą procentą sudaro pimaveršės (11,3%). Vyresnės karvės bandoje pasiskirsto beveik vienodai : antraveršės – 24,7 %, trečiaveršės- 39,1 % ir ketvirtos laktacijos- 24,7 %. Karvių sergamumas slaptuoju mastitu priklauso nuo produktyvumo. Mūsų tyrimai rodo, karvės, kurių produkcija per laktaciją buvo 3000 kg pieno - iki 200 tūkst./ml somatinių ląstelių turėjo 20,93 %, 3001 – 5000 kg – 55,8 % ir virš 5001 kg – 23,26 % karvių. Antroje bandomoje grupėje, karvių somatinių ląstelių skaičius buvo 201 – 400 tūkst./ml pirmaveršių buvo 20,0 %, 3001 – 5000 kg- 43,3% ir virš 5001 kg – 36,6 %. Trečioje bandomojoje grupėje ( 24 karvės) 401 tūkst./ml SLS turėjo 25 %, 3001 – 5000 kg – 16,7% ir virš 5001 kg – 58,3 %. Tyrimai rodo, kad didėjant karvių produktyvumui jos dažniau serga slaptuoju mastitu. Tuo mūsų tyrimų duomenys sutampa su J. Rudejevienės (2007), E Aniulio (2007), Sederevičiaus (2004) tyrimų duomenimis. Analizuojant pažeistus karvių tešmens ketvirčius pastebėjome, kad vienas ketvirtis buvo pažeistas pas 40,0 %, du ketvirčiai - 30 %, trys ketvirčiai - 16,7 % ir visi ketvirčiai 13,3 %. Šio tyrimo duomenys nevisiškai sutampa su J. Klimaitės (2005) duomenimis. Manome, kad pažeistų ketvirčių skaičius priklauso nuo karvių laikymo būdo, sanitarinių ir kitų priežasčių. Pieno sanitarinė būklė priklauso nuo tvarto higienos, spenių paruošimo melžimui... [toliau žr. visą tekstą] / According to the data of our studies, there is quite high milk yield in analyzed farm. This milk yield composed 6234 kg per lactation during 2007. In the herd of cows there is a small percent of first-calf cows (11,3%). Older cows are spread in the herd almost equally: second- calf cows – 24,7 %, third-calf cows- 39,1 %, and cows of fourth lactation- 24,7 %. Cows’ morbidity with subclinical mastitis depends on productivity. Our study shows that cows whose production during lactation was 3000 kg- till 200 thousands/ml of somatic cells had 20,93 %, 3001 – 5000 kg – 55,8 % and over 5001 kg – 23,26 % of cows. In the second experimental group the somatic cells count 201 – 400 thousands/ml had 20,0 % of first-calf cows, 3001 – 5000 kg- 43,3% and over 5001 kg – 36,6 %. In the third experimental group ( 24 cows) 401 thousands/ml of SCC (somatic cells count) had 25 %, 3001 – 5000 kg – 16,7% and over 5001 kg – 58,3 %. Studies show that during the rise of productivity of cows they more often suffer from subclinical mastitis. According to this aspect our studies data are compatible with research data of J. Rudejevienė (2007), E Aniulis (2007), Sederevičius (2004). While analysing damaged udder quarters we noticed that one quarter was damaged at 40,0 %, two quarters - 30 %, three quarters - 16,7 % and all four quarters- 13,3 %. The data of this study are only partially compatible with data of J. Klimaitė (2005). It is clear that the number of damaged quarters depends on the way of cows’... [to full text]

Tyrimų metu nustatyta, kad iš visų tešmens ketvirčių daugiau primelžta pieno rytinio nei vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu nustatytas 1,39 proc. didesnis tešmens indeksas palyginus su vakariniu melžimu. Palyginus primelžto pieno kiekį iš priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių nustatyta, kad daugiau pieno primelžta iš užpakalinių tešmens tiek rytinio, tiek vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu iš užpakalinių tešmens ketvirčių primelžta vidutiniškai 3,05 kg daugiau, o vakarinio melžimo metu 2,76 kg daugiau negu iš priekinių ketvirčių (p<0,01). Išanalizavus priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmę rytinio ir vakarinio melžimo metu, nustatyta ilgesnė melžimo trukmė užpakaliniuose tešmens ketvirčiuose. Rytinio melžimo metu užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmė buvo 1,07 min. ilgesnė nei priekinių (p<0,01). Vakarinio melžimo metu šis skirtumas buvo 0,95 min. (p<0,01). Priekiniuose tešmens ketvirčiuose melžimo trukmė buvo 0,53 min. (p<0,01) ilgesnė, o užpakaliniuose 0,65 min.(p<0,01) rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Tiek priekinių, tiek užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo greitis didesnis nustatytas rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Priekiniuose tešmens ketvirčiuose nustatyta 0,09 kg/min., o užpakaliniuose 0,07 kg/min. didesnis melžimo greitis rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Suskirsčius karves į grupes pagal SLS klases palygintas atskirų tešmens ketvirčių primelžto pieno kiekis rytinio ir... [toliau žr. visą tekstą] / The analyses showed that all quarters of the udder produced more milk during the morning milking compared to the evening milking. During the morning milking the udder index was by 1.39 % higher than during the evening milking. The comparison of the quantity of milk produced by the front and rear quarters of the udder showed that the rear quarters of the udder produced more milk both during the morning and evening milking. During the morning milking the rear quarters of the udder produced 3.05 kg more milk on average compared to the front quarters, whereas during the evening milking they produced 2.76 kg more milk on average compared to the front ones (p<0.01). The analysis of the duration of milking the front and rear quarters of the udder during the morning and evening milking showed that the milking duration was longer in the case of the rear quarters of the udder. During the morning milking the duration of milking the rear quarters of the udder was by 1.07 min longer compared to the front quarters (p<0.01). During the evening milking the difference was 0.95 min (p<0.01). During the morning milking the milking duration was by 0.53 min (p<0.01) longer in the case of the front quarters and by 0.65 min (p<0.01) longer in the case of the rear quarters compared to the evening milking. After dividing the cows into groups according to the classes determined by the number of somatic cells, the quantities of milk produced by the separate quarters of the udder during the morning and... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti karvių tešmens matų pokytį prieš melžimą ir po melžimo. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pasirinktos karvių bandos tešmens vertinimą balais. 2. Išmatuoti karvių tešmens balus centimetrais. 3. Atlikti karvių tešmens atstumo tarp priekinių ir užpakalinių bei dešinės ir kairės pusės spenių palyginimą prieš ir po melžimo. 4. Išanalizuoti karvių tešmens spenių ilgio ir storio palyginimą prieš ir po melžimo. 5. Atlikti karvių tešmens matų ir produktyvumo bei somatinių ląstelių skaičiaus koreliacinę analizę. Išvados: 1. Karvių tešmens rodiklių įvertinimas balais parodė, kad užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas buvo arti optimalių balų. Suskirsčius duomenis pagal karvių laktacijas nustatyta, kad daugiausiai rodiklių (užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, užpakalinių spenių išsidėstymas)arti optimalių buvo trečios ir vėlesnių laktacijų karvių. 2. Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad didesnis atstumas tarp priekinių ir atstumas tarp užpakalinių spenių nustatytas prieš melžimą nei po melžimo. Nuo 3,46 cm (atstumas tarp užpakalinių spenių) (p<0,01) iki 3,54 cm (atstumas tarp priekinių spenių) (p<0,01). 3. Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad priekiniai speniai buvo ilgesni nei užpakaliniai prieš ir po karvių melžimo. Nustatyta, kad priekinių spenių ilgis skyrėsi nuo 5,72 cm prieš melžimą iki 6,16 cm po melžimo. Užpakalinių spenių ilgis buvo nuo 5,26 cm prieš melžimą iki 4,84 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is the following: To evaluate the change in the measurement of cow udder before and after milking. Objectives of the paper: 1. To perform udders numerical score of selected herd of cows. 2. To measure cows udder scores in centimeters. 3. To compare the distance between front and rear, right and left side cows udder teats before and after milking. 4. To analyze the comparison of cows udder teat length and thickness before and after milking. 5. To perform correlation analysis of cows udder measurements and productivity and number of somatic cells. The scientific research was carried out between 2011-2013 at the Department of Animal Breeding of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and dairy farm. The study evaluated 50 cows. The morphological indices of cow udders were evaluated before and after evening milking during the 2nd – 6th lactation month. During the research the following were determined: the shape of the udder, udder exterior indicators (in scores), and measurements of the udder (in centimeters). Descriptive statistics: the average of investigated traits (M), standard errors (SE), and the coefficient of phenotipical correlation (r) between the indications were calculated using the EXEL and “R” (The R Project for Statistical Computing, 2012) statistical packages. The results are reliable when p≤0.05. When comparing cows udder indicators with optimal indicators (Gedgaudas, 2008), it was found that the height of the... [to full text]

Darbo tikslas : Įvertinti karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti: a) Karvių pieno kiekio ir sudėties (riebumo, baltymingumo) rodiklius; b) Somatinių ląstelių skaičių karvių piene; c) Karvių reprodukcines savybes. 2. Nustatyti karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšius. 3. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientus tarp karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių rodiklių. Išvados: 1. Įvertinus karvių pieno kiekio ir sudėties rodiklius nustatyta, kad iš visų tirtų karvių vidutiniškai primelžta 5176,442 kg pieno, gauta 223,08 kg riebalų ir 175,07 kg baltymų. Geresniu produktyvumu išsiskyrė karvės, kurios buvo laikomos B ūkyje. Iš šių karvių vidutiniškai daugiau buvo primelžta 912,99 kg pieno, gauta 29,30 kg riebalų ir 31,74 kg baltymų nei A ūkyje laikomų karvių. 2. Įvertinus SLS karvių piene nustatyta, kad tirtų karvių piene vidutinis SLS buvo 307,946 tūkst./cm3. Tai atitinka tinkamo supirkimo pienui keliamus ES reikalavimus. Tirtų karvių, laikomų A ūkyje SLS piene buvo 15,05 tūkst./cm3 mažesnis. 3. Įvertinus tirtų karvių reprodukcines savybes nustatyta, kad karvės buvo vidutiniškai 3,5 laktacijų skaičiaus, laktacija vidutiniškai truko 225,6 dienas, neveršingumo laikotarpis – 155,6 dienas, trukmė tarp apsiveršiavimų – 470,4 dienos ir vidutinis sėklinimų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To evaluate cow productivity, somatic cell count in milk and reproduction traits and to determine correlation between them. Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Evaluation of cow milk amount and composition showed that average amount of milk from all analyzed cows was 5183.442 kg, 223.08 kg of fat was obtained, as well as 175.07 kg of proteins. Cows in farm B were more productive. 912.99 kg more milk, 29.30 kg more fat and 31.74 kg proteins were obtained from these cows on an average, in comparison to cows in farm A. Evaluation of SCC in cow milk showed that average SCC( somatic cells count) in analyzed cow milk was 307.946 thousand/cm3. It corresponds to EU requirements established for milk for production. SCC in milk of analyzed cows in farm A was 15.05 thousand/cm3 less. Evaluation of reproduction traits of analyzed cows showed that lactation of cows occurred 3.5 times on an average, average duration of lactation was 225.6 days, dry period lasted 155.6 days, number of days between parturitions was 470.4 and average number of seminations was 1.9. The research allowed to determine statistically reliable negative phenotypic correlation between SCC in milk and amount of milk (p<0.05). As productivity of cows increased, SCC in milk increased as well, it caused more frequent udder inflammation to... [to full text]