A study was performed in agricultural company “Nemunas”, Prienai district, the Departament of Non-contagious Diseases of the Lithuanian veterinary Academy and the Laboratory of Animal reproduction. The master of thesis analyses reproduction of the cowherd and mastitis prblems in the farm of agricultural “Nemunas”, Prienai district. Analysis of data shows that the yield of milk is quite low (3203 kg) despite the fact that annual introduction of first-calf heifers amounts to 21,1 % of the herd. By examination of 1227 milk samples in 2003, the general count of somatics cells was 590,550 ± 51,030 cells/ml. Only 61,2 % of the delivered milk satisfied standart milk indicators (SCCL < 400,000 cells/ml). An increase in the somatic cell count is closely related with hidden mastitis. By examination of 41 milk samples (SCCL < 400,000 cells/ml), a mixed micro-flora was isolated in 78 % of the cases and pure cultures isolated in 22 % of the cases. The mixed microorganism cultures constituted of Streptococci, Stafilococci, Enterococci and yeast-like fungi. The sensitivity of the isolated organism was determined by carrying out antibioticogram testing. Used anti-mastitis preparations were found differently effective against isolated microorganisms. The preparation “Penak Entervitol” was effective agaisnt enterobacter and Candida, the preparation “Targot mastitis Suspension” was effective against Streptococci, Stafilococci and Proteus. The preparation “Streptopen” was effective against... [to full text]

Change particularities of the blood serum levels of vitamin D, calcitonin and parathyroid hormone were analysed in healthy cows of different feeding, age and productivity and in sick cows with metabolic diseases. It was investigated how biochemical indicators vary in cows with metabolic diseases (parturient paresis, osteomalacia and mastitis) and the most informative indicators for diagnostics of these diseases (for levels of calcium, phosphorus and magnesium) were determined. Obtained findings were processed statistically. The method of electrochemiluminescence analysis used for analysis of the blood serum levels of PTH in humans was applied. Compared with radioimmunic method, this method is not expensive and quite fast; in addition, this method is sensitive and reliable, because it permits to detect low levels of PTH in the blood serum (up to 0.127 pmol/l). The method of chemiluminescence immunometric analysis used to find the level of CT in humans was tested. Also the method of immunoferment analysis (ELISA) was tested to measure the blood serum level of 25-OH vitamin D in cattle using human antibodies.

Research data show that the somatic cell count increases during the transition period when dairy cows are transferred from barns to pastures (month of May) and during the transition period when dairy cows are transferred from pasture to barn (month of October). During these period’s feedstuff composition changes, as does the temperature, microclimate parameters, which also have an influence on cows with Sub-clinical mastitis. Somatic cell counts are lowest in 1st lactation cows. 1st lactation cow somatic cell count in milk was 440,000 ± 66,400 cells/ml (2004) and 326,000 ± 55,500 cells/ ml (2005). Later lactation’s cow somatic cell counts in milk is higher, however the highest cow somatic cell count in milk is in 5th and upward lactations. Reproduction is usually evaluated during the span of the service period, taking into account the animal’s age at 1st parturition, its fertilisation index, timeframe between parturitions, and duration of pregnancy. These are important herd reproduction traits. Due to disorders in reproduction functions, costs of fertilisation increase and economic losses are sustained (Borman, 2006). The cow’s age at 1st parturition affects the heifer’s rate of maturity which also depends on the husbandry conditions and breed. During 2003 – 2004, the average age of 1st parturition Lithuanian Black/White breed cows was 26.7 - 32.6 months (Republic of Lithuania, Ministry of Agriculture, 2005). An early 1st parturition age (up to 23 months) is followed by a... [to full text]

Darbo tikslas ir uždaviniai: 1. Ištirti laktozės kiekio kintamumą LVA Praktinio mokymo centro karvių piene. 2. Įvertinti tvartinio ir ganyklinio laikotarpio įtaką laktozės kiekiui. 3. Įvertinti sezono įtak�� laktozės kiekiui. 4. Nustatyti ir įvertinti mėnesio įtaką laktozės kiekiui karvių piene. 5. Nustatyti ir įvertinti laktacijos įtaką laktozės kiekiui. 6. Nustatyti ir įvertinti laktacijos mėnesio įtaką laktozės kiekiui Buvo skaičiuojami statistiniai rodikliai Vidurkis (mean), vid. paklaida (std. Error of Mean), median (mediana), minimum, maximum. Darbe naudojama programinė įranga: Exsel, Word. Susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel pagalba. Tam panaudoti pirminės informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai. Karvės buvo sugrupuotos pagal laktacijas, laktacijos mėnesius, pagal sezonus, metų mėnesius. Teorinės šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo, monografinis ir apibendrinimų metodai. Praktinės tyrimų medžiagos analizavimui panaudoti analitiniai, statistiniai metodai. Rezultatai ir išvados: 1.Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais laktozės kiekiai karvių piene skyrėsi 0,07 % 2. Didžiausias laktozės kiekis karvių piene buvo pavasarį, o mažiausias – rudenį ir žiemą. 3. Kovo ir gegužės mėnesiais buvo didžiausi laktozės ir riebalų kiekiai piene. 4. Pirmos laktacijos karvių piene yra daugiau (0,21%) laktozės, nei III ir vyresnių laktacijų karvių piene. 5. Laktacijos mėnesio atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: 1. To evaluate the variability of lactose quantity in milk from cows from Centre for Practical Instruction of LVA. 2. To evaluate the influence of periods, when cows are in cowshed and when in pasture, to lactose quantity. 3. To evaluate the season‘s influence to lactose quantity. 4. To institute and evaluate month‘s influence to lactose quantity of cows milk. 5. To institute and evaluate lactation influence to lactose quantity. 6. To institute and evaluate influence of lactation months to lactose quantity. There were being calculated the following statistical indexes: mean, error of mean, median, minimum, and maximum. There were used the following software: Excel, Word. Data was systemised, grouped and analysed using Excel. There were used processing methods of primal information filing, generalization and mathematics data. Cows were grouped according to lactations, months of lactation, seasons, and according months of the year. For accumulation and analysis of this theoretical material, there were used the following methods: logical thinking, filing, monographic and generalization. For analysis of practical research material there were used analytical and statistical methods. Results and conclusions:1. Lactose quantity during the periods, when cows were in cowshed and when in pasture, in cow milk differed in 0,07 %; 2. The biggest lactose quantity in cows’ milk was in spring and the smallest in autumn and winter; 3. In months of March and May... [to full text]

Modernios pienininkystės fermos sėkmė priklauso nuo to, ar joje gaminamas pienas yra aukštos kokybės. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra gera melžimo organizacija, melžimo įrangos taisyklingas veikimas, klinikinių mastitų gydymas antibiotikais ir kt. Mokslininkai įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra svarbios mastito prevencijai ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Tyrėjai įrodė, kad daugiau kaip 50 % melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu metu melžimo operacijos vis labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti pieno atleidimo laiką, didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Pablogėja pieno kokybė, todėl gaunami ekonominiai nuostoliai. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene ¬ svarbus mastito požymis. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Klinikine forma serga 2 – 5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių. Viena dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Data were collected from two dairy farms. On the farm A cows were milked using full automatised milking equipment „Milkmaster“. On the farm B cows were milked with „Interpuls“ milking equipment. The DeLaval milking system was supplied with automatic cluster remover. On dairy farms A and B cows were milked twice daily. The goal of our studies was to analyse consumption of main milking operations (cow udder preparation before milking, milking and over-milking) and their influence on milk somatic cell count. Were selected 20 cows in each farm. The duration of main milking procedures were recorded. Data on milk, fat and protein yields and somatic cell count were collected.The mean duration of pre-milking udder preparation was 42 s (farm A) and 46,03 s (farm B). Some cows were prepared only for 25,50 Afarm A) s, whereas the udder preparation comprised merely inadequate cleaning of teats. The maximum duration of over-milking was 41,10 (farm B).

Šio darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų melžimo savybes, išanalizuoti produktyvumo priklausomybę nuo melžimo savybių. Įvertinus skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumą, nustatyta, kad 0,53 kg daugiau pieno primelžta iš užpakalinių ketvirčių nei iš priekinių. Melžimo trukmė iš skirtingų ketvirčių buvo nuo 4,81 min.(priekinis kairys) iki 5,18 min (užpakalinis kairys).Priekiniai ketvirčiai vidutiniškai 0,35 min. išsimelžė greičiau nei užpakaliniai ketvirčiai. Melžimo greitis skirtinguose ketvirčiuose buvo panašus. Melžimo greitis 0,03 kg/min. Didesnis buvo užpakalinių ketvirčių lyginant su priekiniais. Išnagrinėjus skirtingų laktacijos karvių melžimo savybes, nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukmė buvo III ir vyresnių laktacijos karvių. Ji buvo 0,09 min. ilgesnė nei visų laktacijos karvių. Mažiausia melžimo trukmė buvo II laktacijos karvių. Ji buvo 0,11 min trumpesnė nei vidutinė visų laktacijos karvių. 0,07 kg/min didesnis melžimo greitis nustatytas II laktacijos karvių lyginant su visų laktacijų karvių vidurkiu. I bei III ir vyresnių laktacijos karvių melžimo greitis 0,02 kg/min mažesnis lyginant su visų laktacijos karvių melžimo greičio vidurkiu. Suskirsčius karves pagal melžimo balus nustatyta, kad didesnis pieno kiekis gautas iš tų karvių kurių melžimo balai aukščiausi. Daugiausia pieno primelžta iš tų karvių, kurių melžimo balas 4. Šių karvių primelžtas pieno kiekis 1,34 kg didesnis nei vidutinis visų karvių pieno kiekis. Lyginant su visų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: was to examine and assess the milking qualities of Lithuanian black and white diary cattle, also to analyze the dependence of productivity upon milking qualities. The work was performed in Lithuanian Academy of Veterinary, during Master studies 2006-2008. During the analysis, data of controlled cows’ productivity was analyzed according to accounting information of cattle breeding. Data was statistically analyzed using calculator EXCEL and “R” statistic package. Arithmetical average of features (M), their biases (Se) and characteristics of dispersion – average square deviations (Sd) and variation coefficients (Cv) were calculated. During the analysis we evaluated 28 Lithuanian black and white cows. The Results of Survey: Taking into account the different productivity of each quarter of the udder, it was measured, that from the back parts of udder was milked 0.53 kg more milk than from the front parts. The milking time from different quarters was from 4.81 minutes (front left) to 5.18 minutes (back left). Front quarters were milked 0.35 minutes faster than the back ones. The milking speed in different quarters was almost the same 0.03 kg/min. The speed was higher in the back quarters in comparison with the front ones. After examining the milking qualities of different lactation cows, it was established that the longest milking duration had cows of lactation III and older. It was 0.09 minutes longer than average milking duration of all cows. Lactation II cows had... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti šliužo dislokacijos (ŠD) prognostinės diagnostikos galimybę, karvių fiziologinę būklę po šliužo repozicijos pagal būdingą ŠD sergamumo specifiką, pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, aktyvumo, kūno masės, melžimo trukmės nuokrypius. Uždaviniai: 1. Atlikti sergamumo ŠD tyrimą; 2. Įvertinti, kaip kinta pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, gyvulio aktyvumas, kūno masė, melžimo trukmė prieš susergant ŠD; 3. Įvertinti ŠD diagnostikos galimybę pagal kraujo serumo biocheminius rodiklius, pieno sudėtį, fiziologinių rodiklių nuokrypius, ŠD klinikinės diagnozės nustatymo dieną; 4. Įvertinti, kaip kinta pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, gyvulio aktyvumas, kūno masė, melžimo trukmė po ŠD repozicijos; 5. Įvertinti teoriškai pieno kiekio kitimo prognozę, atlikus ankstyvąją diagnostiką ir profilaktiką. Įvertinta karvių ŠD prognostinės diagnostikos galimybė, fiziologinė būklė po šliužo repozicijos pagal būdingą ŠD sergamumo specifiką, pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, aktyvumo, kūno masės, melžimo trukmės nuokrypius. Pagrįsta praktinė tiriamų parametrų panaudojimo galimybė. / The objective of this work: To evaluate the possibility of the prognostic diagnostics of the displaced abomasums, the physiological status of the cow after the reposition of abomasums according as the particularity of the displaced abomasums’ morbidity, deviation of milk yield, milk conductivity, walking activity, body weight and milking duration. The problems of this work: 1. To do the research about the morbidity of the displaced abomasums; 2. To estimate the dynamics of the milk yield, milk conductivity, cow’s walking activity, body weight, milking duration before the abomasums was displaced; 3. To estimate the possible diagnostics according as the biochemical results of the blood serum, milk composition, deviations of the physiological indicators at the day of clinical diagnosis of the displaced abomasums; 4. To evaluate the dynamics of the milk yield, milk conductivity, cow’s walking activity, body weight, milking duration after the abomasums was displaced; 5. To evaluate in theory the prognosis of the milk yield changes after the early diagnostics and prophylactics. The possibility of prognostic diagnostics of the displaced abomasums, physiological status of the cow after the reposition of abomasums according as the particularity of the displaced abomasums’ morbidity, deviation of milk yield, milk conductivity, walking activity, body weight and milking duration were evaluated. The possibility of practical appliance of the examined parameters was justified.

Measurements of ovarian, corpus luteum, follicles of Lithuanian Black and White and German Black and White breed cows made by ultrasound scanner were revised. Effect of different factors, such as age, breed and season determining persistence of corpus luteum was statistically evaluated. Validation of treatment efficacy of persistent corpus luteum was carried out based on testing of progesterone concentration in peripheral blood plasma.

Mikroelementai – tai tokie elementai, kurie organizmui yra reikalingi miligraminiais ir mikrograminiais kiekiais. Šių medžiagų disbalansas organizme sutrikdo normalias organizmo funkcijas. Galvijai ypač jautrūs mikroelementų trūkumui. Šių mineralinių medžiagų stoka organizme pasireiškia kailio pakitimais, odos žaizdomis, nagų opomis, mastitais, metritais, nevaisingumu ir kitais organizmo funkcijų sutrikimais. Visą tai sumažina bandos naudingumą, dėl to gyvulių augintojai patiria didelių ekonominių nuostolių. Norint užtikrinti galvijų sveikatingumą ir pagerinti eksploatacines savybes, reikia įvertinti visus veiksnius, sąlygojančius mikroelementų kiekio kaitą galvijo organizme. Tam reikia įvertinti mineralinių medžiagų kiekį dirvožemyje, pašaruose, vandenyje ir atsižvelgti į organizmo sveikatos būklę, produktyvumą, amžių, veislę, klimato sąlygas. Mikroelementų trūkumas paplitęs visame pasaulyje. Intensyvi žemdirbystė, įvairių trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimas pakeičia dirvožemio ir jame augančių augalų biochemines savybes, o tuo pačiu tai įtakoja mikroelementų kiekio dinamiką organizme. Su pašarais naudojamų mineralinių priedų poveikis organizmui skiriasi, priklausomai nuo jų cheminės formos, mikroelementų balanso ir sudėties. Literatūroje daugiausia duomenų randama apie makroelementus ir jų biologinę reikšmę galvijų organizmui. Duomenų apie mikroelementų kiekio kaitą galvijo organizme, Lietuvoje, trūksta. Nėra žinoma, kaip kinta mikroelementų kiekis karvių kraujo serume... [toliau žr. visą tekstą] / Microelements are such elements, which are necessary for the body in quantities of milligrams and micrograms. Any imbalance of these substances in the body disturbs normal body function. Cattle are especially vulnerable to deficiency of microelements. The lack of minerals in the body is evidenced by changes of coat, skin wounds, nail ulcers, mastitis, metritis, infertility and other disorders of the body function. All these factors reduce the utility of herd, and cattle breeders are experiencing severe economic losses. To ensure the health of cattle and to improve features of exploitation, it is necessary to evaluate all factors, that determine the change of microelements’ level in the animal body. This requires evaluation of microelements in soil, fodder and water. A well in order to determine microelements’ level in the body, it is necessary to consider the condition of health of the cattle, their productivity, age, breed and climate conditions. Deficiency of microelements is spread worldwide. Intensive farming, use of various fertilizers, pesticides and herbicides exhausts the soil and modifies biochemical features of the soil and plants growing in it, and at the same time it modifies microelements’ level in the body. Effect of mineral additives that are used along with the fodder on the body varies depending on their chemical form, balance and composition of microelements. Most of the data, found in the literature, is about the macro elements and their biological... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti žirnių ir vikių mišinio įtaką pieno sudėčiai X ūkyje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti žirnių ir vikių mišinio įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai. 2. Palyginti pieno sudėties rodiklius ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Apibendrinti tyrimų rezultatus, pateikti išvadas ir pasiūlymus. Išvados: 1. Karvių, šertų žirnių ir vikių mišinio grūdų koncentruotaisiais pašarais, vidutinis pieno riebumas 0,08 proc.ir baltymingumas 0,04 proc. buvo mažesnis nei karvių, kurios buvo šertos visaverčiais kombinuotais pašarais. 2. Karvės, šertos visaverčiais kombinuotais pašarais, davė 0,023 kg pieno daugiau, nei karvės, šertos žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais. 3. Laktozės kiekis piene buvo didesnis vidutiniškai 0,01 proc karvių , šėrtų žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais. Laktozės kiekis statistiškai patikimas ( p<0,05). 4. Vidutinis urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene buvo vienodas (18,77 mg/proc.). 5. Ganykliniu laikotarpiu 0,3 proc.(p<0,05) riebesnio ir 0,25 proc.(p<0,05) baltymingesnio pieno primelžta iš visaverčiais kombinuotais pašarais šertų karvių, o tvartiniu laikotarpiu 0,29 proc.(p<0,05) riebesnio pieno davė žirnių ir vikių mišinio miltais šertos karvės. / Tasks of work: overlook basis and ration of fodder given to milch-cows. Clarify how preparation of concentrated fodder, portioning out, and norming to the cows is managed. Identify what is the impact of concentrated mixture of vetch and bean stems to the cow’s productivity of milk composition. Generalize results of research, give conclusions and suggestions. Work placement and method. Work accomplished in X farm, in district of Rokiškis, duration 2011.11.01 – 2012.09.30. During the work: science literature was used, as well as statistical analysis, methods of data filing and summation. From results of research was found out that cows which were fed with concentrates of peas’s and vetch mixtures, average of milk fat 0.08% and proteins 0.04% was lower then cows which were fed full combined forage. Cows which were fed with complete combined forage gave 10.6kg more milk then those which were fed with concentrates of peas and vetch mixtures. Quantity of lactose in milk was higher average 0.01% of those cows which were fed with peas and vetch mixtures concentrates. Average urea quantity were equal (18,77 mg/%) in both cows groups. During pasturable period cows which were fed complete combined forage were milking 0.3% fatter and with more proteins 0.25% milk. During the cow-house period fatter milk 0.29% were given from cows which were fed of peas and vetch mixtures concentrates. In research it was observed lack of cellular tissue and protein in milk. Suggestion - pay... [to full text]