Disertacijos objektas: įvairių BCG skiepijimo režimų įtaka tuberkulino reakcijos išraiškai, vietinei BCG žymei, specifinei serologijai, alergijos klinikai vaikams iki 6 m. Tyrime dalyvavo 509 vaikai, vakcinuoti įprasta arba pusine BCG vakcinos doze naujagimio ar 3 mėn. amžiaus. Jiems 3 mėn. po BCG vakcinacijos, 1, 2 ir 6 m. atliktas tuberkulino mėginys, įvertintas BCG randelis, ištirti specifiniai antikūnai kraujo serume, įvertintos alerginės būklės. Disertacijos išvadose konstatuojama, kad 3 mėn. amžiaus BCG vakcinuotų vaikų tuberkulino reakcijos yra stipresnės bei susidariusi vietinė BCG žymė dažnesnė, nei įprasta BCG vakcinos doze naujagimio amžiaus skiepytųjų, tiriant juos 3 mėn. po BCG vakcinacijos ar 1 m. amžiaus. Specifinių antikūnų dėsningumų nepavyko aptikti. 3 mėn. amžiaus kūdikių BCG vakcinacija sumažino su maistu siejamų alerginių bėrimų riziką mergaitėms ikimokykliniu laikotarpiu. / Object of dissertation: The influence of different BCG vaccination schedules on the tuberculin reactivity, BCG scarring, specific serology and allergy. 509 children were included in this research, all of them received BCG vaccination with standard or half dosage as newborns or 3-months old. 3 months after BCG vaccination and at one, two, and six years of age they were tested with tuberculin, and examined for BCG scarring. Anti-tuberculosis antibodies were detected in sera and children were evaluated for allergy. In conclusions of the dissertation it is declared, that 3 months after BCG vaccination and at 1 year of age children, vaccinated as 3 months - old had stronger tuberculin reactions and better BCG scarring, in comparison to neonatal vaccination. Clear consistent patterns in anti-tuberculosis antibody levels were not established. BCG vaccination at 3 months of age reduced the risk of food –related allergic rash for girls in preschool period.

Object of dissertation: The influence of different BCG vaccination schedules on the tuberculin reactivity, BCG scarring, specific serology and allergy. 509 children were included in this research, all of them received BCG vaccination with standard or half dosage as newborns or 3-months old. 3 months after BCG vaccination and at one, two, and six years of age they were tested with tuberculin, and examined for BCG scarring. Anti-tuberculosis antibodies were detected in sera and children were evaluated for allergy. In conclusions of the dissertation it is declared, that 3 months after BCG vaccination and at 1 year of age children, vaccinated as 3 months - old had stronger tuberculin reactions and better BCG scarring, in comparison to neonatal vaccination. Clear consistent patterns in anti-tuberculosis antibody levels were not established. BCG vaccination at 3 months of age reduced the risk of food –related allergic rash for girls in preschool period. / Disertacijos objektas: įvairių BCG skiepijimo režimų įtaka tuberkulino reakcijos išraiškai, vietinei BCG žymei, specifinei serologijai, alergijos klinikai vaikams iki 6 m. Tyrime dalyvavo 509 vaikai, vakcinuoti įprasta arba pusine BCG vakcinos doze naujagimio ar 3 mėn. amžiaus. Jiems 3 mėn. po BCG vakcinacijos, 1, 2 ir 6 m. atliktas tuberkulino mėginys, įvertintas BCG randelis, ištirti prieštuberkulioziniai antikūnai kraujo serume, įvertintos alerginės būklės. Disertacijos išvadose konstatuojama, kad pusine BCG vakcina skiepytųjų tuberkulino reakcijos silpnesnės, o susidariusi vietinė žymė mažesnė, o 3 mėn. BCG vakcinuotų vaikų tuberkulino reakcijos yra stipresnės, o susidariusi vietinė BCG žymė dažnesnė, nei skiepijant įprasta BCG vakcina naujagimio amžiaus vaikus lyginant su įprasta BCG vakcina naujagimio amžiaus skiepytais vaikais 3 mėn. po BCG vakcinacijos ar 1 m. vaikams. Aiškių prieštuberkuliozinių antikūnų dėsningumų nepavyko aptikti. 3 mėn. amžiaus BCG vakcinacija sumažino su maistu siejamų alerginių bėrimų riziką ikimokyklinio amžiaus mergaitėms.

Tuberkuliozė (TB) – viena grėsmingiausių, plačiai pasaulyje paplitusių lėtinių infekcinių ligų, sąlygojančių didelį mirtingumą. Savalaikė jos diagnostika, tinkamas gydymas ir profilaktika lieka vieni aktualiausių medicinos uždavinių, siekiant sėkmingos TB kontrolės. Nuo 1890 metų vienintelis metodas latentinei TB infekcijai nustatyti yra įodinis tuberkulino mėginys (ITM), pasižymintis nepakankamu jautrumu, ypač BCG vakcina vakcinuotoje populiacijoje [WHO, 2004, WHO, 2006, American Thoracic Society, 2000]. Darbo tikslas - nustatyti specifinio imuninio atsako ypatumus diagnozuojant vaikų užsikrėtimą TB. Uždaviniai: 1. Įvertinti odos reakciją į tuberkuliną asmenims, kuriems įtariama TB infekcija, ir palyginti su sergančiųjų TB tyrimo duomenimis; 2. Įvertinti ir palyginti T-limfocitų išskiriamo IFN-γ kiekį asmenims, sergantiems TB ir buvusiems kontakte su sergančiuoju užkrečiama TB; 3. Palyginti in vivo ir in vitro tyrimų diagnostinę vertę, nustatant užsikrėtimą TB infekcija; 4. Įvertinti odos reakcijos į tuberkuliną dydžio ir T-limfocitų išskiriamo IFN-γ kiekio pokyčius po gydymo vaistais nuo TB; 5. Įvertinti socialinius veiksnius, galinčius įtakoti tirtų vaikų užsikrėtimą ir sirgimą TB. Tyrimas buvo atliktas Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje ir Romainių tuberkuliozės ligoninėje 2005–2007 m., gavus KMU Regioninio Bioetikos komiteto leidimą (leidimas atlikti biomedicinį tyrimą 2005-05-11 Nr. BE-2-32). Tirti vaikai iš Kauno regiono, jų amžius – 10-17 metų. Visi... [toliau žr. visą tekstą] / Tuberculosis (TB) is one of the oldest infectious diseases worldwide. The only method available for TB infection detection has been the tuberculin skin test (TST). Still, this tool has not proved itself as a sensitive method, especially in population previously vaccinated with BCG. The Aim of the Study: to evaluate features of specific immune response in diagnosis of TB in children. The Objectives of the Study: to assess TST in subjects who had contact with TB, and to compare with the results of patients with bacteriologically confirmed TB; to evaluate and to compare T-cell secreting IFN-γ response (T SPOT TB) in subjects with contagious TB and in subjects who had contact with TB; to compare the diagnostic value of in vivo and in vitro tests; to evaluate TST and T SPOT TB results after treatment; to assess the social factors, that may influence children to get TB. 120 subjects had been enrolled in Part I of the Study and 67 in the II. Part I. Evaluation of the immune response - 3 groups of children: “culture-confirmed TB“ group (n=23) – subjects with bacteriologically confirmed TB; “high risk for TB“ group (n=45) - subjects, who had contact with a TB-sick person; “low risk for TB“ group (n=52) – subjects with no identifiable risk for TB. Part II. children were divided into 3 groups, depending on the results of Part I of the study: Children with bacteriologically confirmed-TB (n=23); Children with latent TB infection (n=13); Healthy children (n=31). Conclusions: Positive... [to full text]