Efektyvi nevyriausybinių jaunimo organizacijų veikla yra pilietinės visuomenės pagrindas ir vienas iš svarbiausių ramsčių, užtikrinančių demokratinės visuomenės išlikimą ateityje. Todėl šio darbo tikslas yra ištirti nevyriausybinių jaunimo organizacijų bendradarbiavimo su Lietuvos savivaldybėmis specifiką per Kauno miesto savivaldybės atvejo analizę. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjama „užsakovo (principalo) - vykdytojo“ teorija ir jos formavimosi principai. Taip pat analizuojamas teorijos pritaikymas valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavime. Antrajame skyriuje analizuojamos nevyriausybinių organizacijų (NVO) samprata. Jame pateikiami pagrindiniai NVO bruožai ir nagrinėjami jų teisinio statuso aspektai. Trečiajame darbo skyriuje analizuojamas nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas. Taip pat pateikiami pagrindiniai NVO tikslai bei nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų padėtis Lietuvoje. Ketvirtajame skyriuje analizuojamas nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir jaunimo politiką įgyvendinančių valstybės institucijų bendradarbiavimas nacionaliniame bei savivaldos lygmenyse. Paskutiniame penktajame skyriuje analizuojamas nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimo veiksmingumas. Didžiausias dėmesys yra skiriamas abiejų pusių veiklos įvertinimui bei problemoms, kurios tampa trukdžiais nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimo tikslams... [toliau žr. visą tekstą] / An effective activity of non-governmental youth organizations is a basis of civil society and one of the most important supports which ensures the survival of democratic society in the future. Therefore, the aim of this work is to explore a particularity of cooperation between the non-governmental youth organizations and municipalities in Lithuania through the case study of Kaunas City Municipality. The first chapter examines the “Customer (Principal) – Executor” theory and its principles of formation. It also analyzes the use of the theory in the cooperation between the non-governmental organizations and the state institutions. The second section examines the concept of non-governmental organizations (NGOs). The main features of NGOs and the aspects of their legal status are provided in this section. The third section examines the cooperation between NGOs and the governmental institutions. It also provides the main objectives of the NGO and the situation of the non-governmental organizations in Lithuania. The fourth section analyzes the cooperation between the non-governmental youth organizations and the state institutions which implement youth policy at the national and local levels. The last fifth section examines the efficiency of the cooperation between the non-governmental youth organizations and Kaunas City Municipality. The biggest focus is pointed to the evaluation of the activity and the problems of the both sides which appear to be the interference to reach... [to full text]

Žuvininkystės politika yra kompleksiška sritis, kurioje būtinas balansas tarp socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priemonių, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ekonomikos augimas, darbo vietų stabilumas, verslo plėtra tiesiogiai priklauso nuo žuvų išteklių apsaugos efektyvumo. Lietuva, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, prisiėmė pareigą ir atsakomybę prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, tad nors žuvininkystės pramonė Lietuvoje yra nedidelė veiklos šaka, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, veiksmai prisideda prie bendro siekio – darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros. Lietuvoje į žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą įtraukiamos įvairios mokslo ir tyrimo institucijos, tačiau jos vykdo taikomojo pobūdžio tyrimus apie žuvų išteklių ir vandens telkinių būklę, tuo tarpu žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas yra menkai ištirta sritis. Tačiau tarp institucijų egzistuoja horizontalūs ir vertikalūs santykiai, nuo kurių priklauso žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Verslinės žvejybos kontrolė yra plačiai reglamentuota ir itin reikšminga žuvininkystės politikos dalis, todėl siekiant užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą svarbu išanalizuoti kontrolės sistemos problemas. Taigi šio darbo tikslas yra ištirti ES bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą Lietuvoje verslinės žvejybos kontrolės srityje. Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje darbo dalyje ES bendroji žuvininkystės politika nagrinėjama... [toliau žr. visą tekstą] / Fisheries policy is a complex subject; therefore balance between social, economical and environmental instruments takes important role at this topic. Economic growth, stability of labor market and business development is directly related with efficiency of fish resources protection. In 2004 Lithuanian became European Union member and took obligation and responsibility to take part in the Common Fisheries policy. Although Lithuanian fisheries industry is small in compeer to EU, but it is as important as any other EU member state actions for common aim – sustainable development of fisheries sector. In Lithuanian various science and research institutions are involved Fisheries policy process but those institutions perform empirical researches on conditions of fish and water resources. Meanwhile Fisheries policy is under researched subject. Horizontal and vertical relations existing between institutions have impact on quality of Common Fisheries Policy formation and implantation. Commercial Fisheries control takes a significant part in fisheries policy and is strongly regulated; therefore to ensure successful implementation of policy it is important to analyze problems of control system. The aim of this thesis is to analyze European Union Common Fisheries policy implementation in Lithuanian commercial fisheries control mechanism. The first chapter analyzes EU common fisheries policy by institutionalism and agent – principal theories. This chapter discusses E. Ostrom, S. Jentoft... [to full text]