Įteisinus bendrojo ugdymo sistemoje specialųjį ugdymą ir įsitvirtinus požiūriui, kad nė vienas neturi būti atskirtas, kad kiekvienas yra unikalus, visi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai šiandieninėje mokykloje turėtų jaustis saugiai. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių ugdymas ir socializacijos sėkmė labiausiai priklauso nuo pedagogų ir bendraklasių nuostatų, elgesio. Tiek šiame darbe pristatytame tyrime, tiek kituose tyrimuose, atliktuose mūsų šalyje ir užsienyje, matoma, kad bendrojo lavinimo mokyklose ugdant vaiką su specialiaisiais ugdymosi poreikiais susiduriama su universaliomis, kompleksinėmis problemomis. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose situacijai įvertinti interviu metodu buvo interviu metodu apklausta 14 pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių moksleiviais, administracijos atstovas ir anketavimo metodu 140 moksleivių, kurių klasėse mokosi spec. poreikių turintys vaikai, 13 moksleivių su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, ir 13 tėvų, kurių vaikams taikomos specialiojo ugdymo programos. Tyrimas įrodė, kad tenkinant moksleivių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje svarbūs tokie veiksniai: · socialiniai (nevisavertis bendrojo lavinimo mokyklos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio moksleivio šeimos bendradarbiavimas; tėvai, vengdami pašalinių neigiamo poveikio atsisako specialiųjų ugdymo programų, specialistų pagalbos); · pedagoginiai (mokytojai neturi pakankamai žinių... [toliau žr. visą tekstą] / After validation of special education in the system of comprehensive education and fixation of the opinion that none has to be isolated, that everybody is unique, all children with special educational needs should feel securely in today’s school. Education and success of socialization of schoolchildren with special educational needs are dependant most of all on attitudes and behaviour of pedagogues and classmates. Both in this presentable research and other researches accomplished in our country and abroad, it is observable that education of a child with special educational needs faces with versatile, complex problems. For evaluation of the situation of children’s with special needs education in comprehensive schools the method of interview was applied and 14 pedagogues working with schoolchildren with special needs and a representative of administration were interviewed, 140 schoolchildren, in whose classes the children with special needs study, 13 schoolchildren with special education (learning) needs and 13 parents, to whose children the special programs of education are applied, were surveyed by the method of questionnaire. The research proved that the following factors are important for meeting of special educational needs in comprehensive schools: · social (non full-rate cooperation of a comprehensive school and the parents of a schoolchild with special educational needs; the parents, on purpose to avoid negative influence of people round about, refuse programs of... [to full text]

Technologijų pamokose didelė pamokos laiko dalis yra skiriama praktinių užduočių atlikimams. Dėl skirtingo mokinių praktinių gebėjimų lygio atliekamų užduočių mokytojams tampa sunku apibrėžti konkrečius vertinimo kriterijus, skirtus kūrybinių užduočių atlikimo sėkmei ir mokinių pasiekimams pamatuoti. Todėl konstruojant užduočių vertinimo kriterijus, kurie remiasi tarpusavio mokytojo ir mokinio lygiateisiais santykiais, išvengiama neaiškaus vertinimo kriterijų formulavimo. Esant lygiateisiams santykiams mokymas tampa lankstesnis, atsiranda galimybė mokiniams rinktis, daugiau atsakomybės perleidžiama mokiniui, mokymasis tampa sąmoningas, kyla vidinė motyvacija, mokiniai įtraukiami į vertinimą. Užduočių vertinimo kriterijų konstravimo įgyvendinimo galimybės turi būti sudarytos, remiantis vadybine vertinimo komponentų struktūra. Tyrimo problema: užduočių vertinimo kriterijų konstravimas vadybos požiūriu. Darbo tikslas: įvertinti mokytojo ir mokinių užduočių vertinimo kriterijų konstravimą, remiantis vadybine vertinimo komponentų struktūra, technologijų pamokose. Siekiant įgyvendinti darbe iškeltą tikslą ir uždavinius buvo taikomi šie tyrimo metodai: 1. Teoriniai: kontentanalizė – mokslinės, metodologinės literatūros, švietimo dokumentų nagrinėjamos problemos aspektu analizė. 2. Kiekybiniai (T tipo duomenų rinkimo): žvalgomasis tyrimas (klausimynų tikslinimui), anketinė apklausa. 3. Kokybiniai (L tipo duomenų rinkimo): technologijų mokytojų interviu ir atviro tipo klausimai... [toliau žr. visą tekstą] / The practical assignments are given more time at technology classes. Since the level of practical capabilities of students is different, it is difficult for teachers to define criteria to assess assignments designed to measure success and progress of students when they implement creative assignments. Therefore in order to design the assignment assessment criteria based on mutual equal relationship between teacher and student, it is required to avoid formulating criteria the assessment under which is not definite. In case of equal relationships the learning becomes more flexible, Students enable to choose, more responsibility is transferred to student, their learning becomes more sensible, internal motivation gets improved and students are involved into assessment. The capabilities and conditions required to put into practice the assignment assessment criteria shall be defined based on the managing structure for assessing management components. Investigation issue: designing the assignment assessment criteria from the point of management. Work purpose: assessing the designing of the assignment assessment criteria for teacher and students at technology classes to be based on the management structure for assessing the management components. The following investigation methods have been applied to meet the purpose and to implement the tasks defined: 1.Theoretical: content–analysis is to analyze scientific, methodological papers, education documents with reference to the issue... [to full text]