Darbo tikslas – atskleisti mokytojų požiūrį neįgalumo situacijoje esančių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo objektas – mokytojų požiūris į integruotą ugdymą bendrojo lavinio mokykloje. Darbo uždaviniai: pristatyti Lietuvos švietimo sistemos kaitą sociologinės žiūros ir sociologinių teorijų kontekste; apžvelgti švietimo reformos etapus ir integruotą ugdymą reglamentuojančius dokumentus; atskleisti mokytojų požiūrį į neįgalumo situacijoje esančių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Hipotezės: tikėtina, kad pedagogo prestižą sąlygoja atlyginimo dydis ir specialybės paklausa darbo rinkoje; tikėtina, kad neefektyvus specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą priežastis – pedagogų specialiųjų žinių stoka, kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Sociologinių teorijų kontekste - ugdymas ir saviugda tampa visuomenės (sociumo) pertvarkos iniciatoriumi, siekiant žmonių gerovės. Kiekvieno individo gyvenimo kokybė ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, kaip visuomenėje yra organizuojamas švietimas ir kaip tinkamai švietimo dalyviai atlieka jiems priskirtas funkcijas. Vykstant švietimo sistemos kaitai atsiveria naujos erdvės ir linkmės, kurių viena integruotas ugdymas. Parengta įstatyminė norminė bazė neįgalumo situacijoje esančių mokinių integracijai į bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau iki šiol visi dalyviai susiduria su didesniais r mažesniais sunkumais. Tyrimo analizė atskleidė, kad išsiskiria požiūris, kur tūrėtų būti ugdomi... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this thesis is to reveal the teachers‘ approach to education of students with special needs in a secondary school. The object of study: Teachers‘ approach to intergrated education in a secondary school. The objectives are: To present the changes in Lithuanian education in the context of sociological theories; review the stages of educational reform and the regulations of intergrated education; introduce teachers‘ attitude towards education of students with special needs in a secondary school. Hypotheses: it is likely that the status of a teacher is determined by the salary and the demand of specialty in a labour market; it is likely that the main reason of ineffective intergration of students with special needs is insufficient knowledge of how to work with them. In the context of sociological theories, education and self-education becomes an initiator of the changes in the society pursuing human well-being. The quality of life and possibilities of every individual directly depend on how education is organized in a society and how education participants perform their functions. Changes in educational system have an impact on appearing new subjects, one of which is intergrated education. Even though legislative framework for intergrating students with special needs in a secondary school has been developed, participants face smaller or bigger problems. The study revealed that there is disagreement in where handicapped children should get their education... [to full text]

Įteisinus bendrojo ugdymo sistemoje specialųjį ugdymą ir įsitvirtinus požiūriui, kad nė vienas neturi būti atskirtas, kad kiekvienas yra unikalus, visi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai šiandieninėje mokykloje turėtų jaustis saugiai. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių ugdymas ir socializacijos sėkmė labiausiai priklauso nuo pedagogų ir bendraklasių nuostatų, elgesio. Tiek šiame darbe pristatytame tyrime, tiek kituose tyrimuose, atliktuose mūsų šalyje ir užsienyje, matoma, kad bendrojo lavinimo mokyklose ugdant vaiką su specialiaisiais ugdymosi poreikiais susiduriama su universaliomis, kompleksinėmis problemomis. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose situacijai įvertinti interviu metodu buvo interviu metodu apklausta 14 pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių moksleiviais, administracijos atstovas ir anketavimo metodu 140 moksleivių, kurių klasėse mokosi spec. poreikių turintys vaikai, 13 moksleivių su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, ir 13 tėvų, kurių vaikams taikomos specialiojo ugdymo programos. Tyrimas įrodė, kad tenkinant moksleivių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje svarbūs tokie veiksniai: · socialiniai (nevisavertis bendrojo lavinimo mokyklos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio moksleivio šeimos bendradarbiavimas; tėvai, vengdami pašalinių neigiamo poveikio atsisako specialiųjų ugdymo programų, specialistų pagalbos); · pedagoginiai (mokytojai neturi pakankamai žinių... [toliau žr. visą tekstą] / After validation of special education in the system of comprehensive education and fixation of the opinion that none has to be isolated, that everybody is unique, all children with special educational needs should feel securely in today’s school. Education and success of socialization of schoolchildren with special educational needs are dependant most of all on attitudes and behaviour of pedagogues and classmates. Both in this presentable research and other researches accomplished in our country and abroad, it is observable that education of a child with special educational needs faces with versatile, complex problems. For evaluation of the situation of children’s with special needs education in comprehensive schools the method of interview was applied and 14 pedagogues working with schoolchildren with special needs and a representative of administration were interviewed, 140 schoolchildren, in whose classes the children with special needs study, 13 schoolchildren with special education (learning) needs and 13 parents, to whose children the special programs of education are applied, were surveyed by the method of questionnaire. The research proved that the following factors are important for meeting of special educational needs in comprehensive schools: · social (non full-rate cooperation of a comprehensive school and the parents of a schoolchild with special educational needs; the parents, on purpose to avoid negative influence of people round about, refuse programs of... [to full text]