Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.

Disertacijos tyrimo objektas yra valstybinis rizikos kapitalas, kaip rizikos kapitalo rinkos skatinimo, pradedančio veiklą inovatyvaus verslo finansavimo ir valstybės politikos priemonė, padedanti spręsti netobulos/neefektyvios rinkos situacijas, kuriose privatus rizikos kapitalas pasiekia ne visus rinkos dalyvius. Tyrimo tikslas yra atskleisti valstybinio rizikos kapitalo reikšmę šalies rizikos kapitalo sektoriui ir poveikį ekonomikai bei, remiantis kitų Europos šalių patirtimi, sukurti hipotetinį valstybinio rizikos kapitalo plėtros modelį Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai valstybinio rizikos kapitalo aspektai, išanalizuotos užsienio šalyse įgyvendintos valstybinio rizikos kapitalo priemonės, įvertintas rizikos kapitalo temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota Lietuvos inovacijų kūrimo ir finansavimo bei rizikos kapitalo sistemų būklė bei suformuotas hipotetinis valstybinio rizikos kapitalo plėtros modelis, kurį galima įgyvendinti Lietuvoje. / Object of the research is public venture capital as a tool of venture capital market incentive, innovative business start-up financing, and state policy, which helps addressing imperfect/inefficient market situations where private venture capital does not access all market players. Purpose of the research is to reveal the importance of public venture capital to the national venture capital sector, its impact on the economy and, based on the experience of European countries, to create a hypothetical model of public venture capital development in Lithuania. In order to meet this purpose theoretical aspects of public venture capital in foreign authors’ scientific works were overviewed; public venture capital tools, that have been implemented in foreign countries, were analyzed; the level of study of public venture capital topic in Lithuanian authors’ scientific works was evaluated; the state of Lithuanian innovation development and financing and venture capital systems was analyzed, and a hypothetical model of public venture capital development, which could be implemented in Lithuania, was created.

Disertacijos tyrimo objektas yra valstybinis rizikos kapitalas, kaip rizikos kapitalo rinkos skatinimo, pradedančio veiklą inovatyvaus verslo finansavimo ir valstybės politikos priemonė, padedanti spręsti netobulos/neefektyvios rinkos situacijas, kuriose privatus rizikos kapitalas pasiekia ne visus rinkos dalyvius. Tyrimo tikslas yra atskleisti valstybinio rizikos kapitalo reikšmę šalies rizikos kapitalo sektoriui ir poveikį ekonomikai bei, remiantis kitų Europos šalių patirtimi, sukurti hipotetinį valstybinio rizikos kapitalo plėtros modelį Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai valstybinio rizikos kapitalo aspektai, išanalizuotos užsienio šalyse įgyvendintos valstybinio rizikos kapitalo priemonės, įvertintas rizikos kapitalo temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota Lietuvos inovacijų kūrimo ir finansavimo bei rizikos kapitalo sistemų būklė bei suformuotas hipotetinis valstybinio rizikos kapitalo plėtros modelis, kurį galima įgyvendinti Lietuvoje. / Object of the research is public venture capital as a tool of venture capital market incentive, innovative business start-up financing, and state policy, which helps addressing imperfect/inefficient market situations where private venture capital does not access all market players. Purpose of the research is to reveal the importance of public venture capital to the national venture capital sector, its impact on the economy and, based on the experience of European countries, to create a hypothetical model of public venture capital development in Lithuania. In order to meet this purpose theoretical aspects of public venture capital in foreign authors’ scientific works were overviewed; public venture capital tools, that have been implemented in foreign countries, were analyzed; the level of study of public venture capital topic in Lithuanian authors’ scientific works was evaluated; the state of Lithuanian innovation development and financing and venture capital systems was analyzed, and a hypothetical model of public venture capital development, which could be implemented in Lithuania, was created.