Magistro baigiamajame darbe išanalizuota valstybinio finansinio audito esmė ir įgyvendinimo metodai, ištirtos valstybinio finansinio audito ataskaitos ir pateikti siūlymai kaip pagerinti finansinio audito efektyvumą. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama valstybinio finansinio audito samprata, tikslai, uždaviniai, teisinis reglamentavimas, atskleidžiama audito reikšmė ir būtinumas, jo įtaka viešųjų finansų valdymui. Antroje dalyje nagrinėjami valstybinio finansinio audito įgyvendinimo metodai, audito subjektai, aiškinamasi audito ataskaitų reikšmė. Trečioje darbo dalyje pateikta atlikto tyrimo metodika, nagrinėjamos valstybinio finansinio audito ataskaitos ir daromos išvados. / Master‘s thesis analyses the essence of state financial audit and implementation methods, explore the state financial audit reports and provides suggestions how to improve the efficienty of the financial audit. The first part of the thesis analyses the theoretical aspects of public financial audit concept, objectives, targets and legal regulation. The audit disclose the significance and necessity of its impact on public finance management. The second part explains the state financial audit methods of explementation, audit entities, value of audit reports. The third part describes the methodology of the research, analyses the state financial audit reports and conclusions are drawn.

Temos aktualumas. Šalies žemės išteklių naudojimo administravimas pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį planavimą ir ūkio plėtrą. Šių teisės aktų įgyvendinimas gali būti reguliuojamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, planuojant šalies žemės fondo naudojimą kaimo vietovėse socialinėje, aplinkos apsaugos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei miškų ūkio plėtros srityje. Magistro baigiamojo darbo tikslas: ištirti Lietuvos žemės išteklių naudojimo tendencijas. Darbui keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti su žemės naudojimu susijusių strateginius ir programinius dokumentus ir žemės naudojimo valstybinio reguliavimo kaimo vietovėje nuostatas. 2. Atlikti Lietuvos Respublikos žemės išteklių naudojimo tendencijų analizę. 3. Išanalizuoti socialinius – ekonominius veiksnius, turinčius įtakos žemės naudojimui. 4. Pateikti preliminarią žemės naudojimo perspektyvos prognozę. Vykdant nustatytus uždavinius ir siekiant patvirtinti ar atmesti hipotezę, atliktas tyrimas – Žemės išteklių naudojimo planavimo strateginiuose ir programiniuose dokumentuose teisinio reglamentavimo analizė bei Lietuvos Respublikos valstybinio žemės fondo statistinė analizė. / The novelty of the theme. The administration of the use of the land resources in based on the regulations of law , which perform the regulations of law, which perform the regulation of strategic planning and expansion of economics. It’s significant to be taken into consideration the factor, that the fulfillments of these regulations of law can be performed under the regulations, based on the documents of the planning of territories in order the plans of the use of the land resources in rural areas to be carried out in an appropriate way in social sphere and in the sphere of the security of environment, in the development of agricultural activities, also the expanding of forests and economical development of villages. The aim of this final master academic work: to examine the tendencies of the use of the land resources of the Lithuania Republic. In order this aim to be achieved, the following tasks are to be ascertained: 1. To analyze the programmical and strategic documents which are connected with the use of the land resources and also to examine the provisions of the management of the government of the use of the land resources in rural areas. 2. To perform the analysis of the tendencies of the use of the land resources of the Lithuanian Republic. 3. To analyze social – economic factors, which make a considerable influence on the use of the land resources. 4. To ascertain the preliminary forecast of the perspectives of the use of the land resources. This research, titled... [to full text]

The aim of this study is to investigate and compare the features of Legal regulations, governing National forest management of Member States of the European Union. The object of analyses was legal regulations in the following 17 countries of European Union: Ireland, Austria, Czech, Denmark, Great Britain, Estonia, Greece, Italy, Latvia, Poland, Lithuania, France, Slovakia, Slovenia, Finland, Sweden and Germany. The following methods of analyses were used in the study: document analyses, comparative analyses, historical and logical methods. The result of the study shows that, Legal regulations governing National forest are reflected in the national forest law. Legal principles, which are not exclusively stated in the basic law, are in details mentioned in legal acts related to forest. The legal principles are not at the same level explicit in all EU countries, but are the most similar between countries of the same forest management type.

Valstybės piliečių gerovę užtikrinantys socialinių ir ekonominių priemonių visuma ir principai yra valstybės socialinė politika. Lietuvoje pasirinktas korporatyvusis – klientelistinis socialinės politikos modelis, būdinga ribota socialinė parama ir specialios ribotos valstybės išmokos. Valstybinis socialinis draudimas, kaip vienas iš socialinės politikos elementų, pagrįstas kartų solidarumo principu: dirbantieji mokėdami socialinio draudimo įmokas remia dėl atsiradusios socialinės rizikos negalinčius dirbti pensininkus, neįgalius asmenis, bedarbius, kūdikių susilaukusius ir kt. Socialinio draudimo politikai vykdyti Lietuvoje veikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri yra įgaliota administruoti savarankiško valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas: rinkti įmokas ir jas perskirstyti. Socialinis draudimas apima pensijų draudimą, ligos ir motinystės draudimą ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinį draudimą. Valstybinio socialinio draudimo sistemos finansų pagrindas yra valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, sudaromas vieneriems metams. / The social policy of state is consisting of social and economic measures that provide well-being of state citizens. Lithuania has chosen a client-corporation model of the social policy which is characteristic by limited social assistance and special payments from the state part. The state social insurance as one of the element of social policy is based on generation solidarity: the working pay social insurance fees supporting in this way pensioners, disableds, unemployeds, taking care of baby, etc., al who can not work due to the social risk. The social policy in Lithuania carries out “Sodra” by the Ministry of social security and labour of the Republic of Lithuania. “Sodra” has legal power to administrate money of the independent social insurance fund: collect fees distribute them. The social insurance provides pension insurance, insurance against illness, mother insurance, insurance against working accident or professional illness. The financial base of state social insurance is the budget of state social insurance fund approved for one year. Incomes of the fund budget mostly depend of the quantity of insured people. Last time we see some demographic tendencies: negative increase of population, growing up of emigration, quality changes of population. Incomes depend also of the employment level in the country and of the range of salary of insured persons, as well as their distribution by groups referring the salary level. Costs of the budget fund are influenced by the... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro darbo tema yra ypatingai aktuali tiek valstybei, tiek šalies gyventojams. Kiekvienoje valstybėje yra labai svarbu garantuoti socialinę apsaugą kiekvienam jos piliečiui, todėl socialinio draudimo fondo biudžetas turi būti planuojamas itin atidžiai. Įvairiais ekonomikos vystymosi etapais atsiranda socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo problemų, kurios ypatingai aktualios esant ekonominiam nuosmukiui, nes susidaro didžiausia problema – Valstybinio socialinio draudimo deficitas. Socialinės išmokos ir užtikrintas jų gavimas, kai netenkama pajamų yra labai svarbus, tačiau esant dideliam biudžetui deficitui atsiranda pavojus, kad išmokų mokėjimas gali sutrikti arba išmokos mažėti. 2008 m. atsiradęs didžiulis biudžeto deficitas kelia nerimą net tik socialinio draudimo valdybai, kuri atsakinga yra už jo vykdymą, bet ir gyventojams, nes tai gali paliesti kiekvieną iš jų. Dėl šios priežastys svarbu tirti Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir pateikti rekomendacijas, kaip jį subalansuoti. Pagrindinė tyrime analizuojama problema – VSDF biudžeto deficitas, kuris susidaro ekonomikai vystantis cikliškai. Tyrimo objektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Tyrimo tikslas – atkleisti Valstybinio socialinio draudimo fondo priklausomybę nuo ekonominių ciklų ir pateikti siūlymus kaip sumažinti jų neigiamą poveikį socialinio draudimo biudžetui. Šiame moksliniame darbe iškeltam tikslui pasiekti yra nustatomi šie uždaviniai:... [toliau žr. visą tekstą] / This master's thesis in Public Sector Economics is particularly relevant to both the state and the country's residents. Ensuring social protection is very important for each citizen so the Social Insurance Fund budget must be planned very carefully. During the economic development various problems of the social insurance fund budget appear which are particularly relevant during economic downturn. In this period the main problem is the state social security fund budget deficit. To ensure benefits when there is the loss of income is very important, but when the budget has deficit the social payments can be irregular, o social benefits may go down. The budget deficit in 2008 is a matter of concern not only for State social Insurance Fund border but also for every citizen, because reduction of benefits can affect everyone. For this reasons it is important to investigate the state social insurance fund budget and set recommendations on how to balance it. Deficit in State social Security Fund budget resulting from the cyclical economy is the main problem analyzed in the study. The object of investigation - the State Social Insurance Fund budget. The goal of this research – to discover State Social Insurance Fund's dependence on economic cycles and provide advice to minimize negative impact due to cyclical fluctuations on the social security budget. The objectives of the research: to describe the concept of social security its history, social policy Lithuania, to describe and... [to full text]

Apibendrinant statistinius duomenis gauta išvada, kad teikiamų paskolų portfelis iš Valstybinio studijų fondo nuolat auga. Galima teigti, kad Lietuvos studentai drąsiai naudojasi teikiamomis fondo paslaugomis. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiausia gautų paskolų Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto nuolatinių studijų formos studentai skiria mokesčiui už studijas. 72 proc. respondentų nežino apie Valstybinį studijų fondą ir jo veiklą, todėl tyrimo dėmesio centre buvo informatyvumo didinimas. Tiriamieji įvardino, kad sudėtingas yra informacijos apie fondą pasiekimas universitetų svetainėse, todėl, didinant Valstybinio studijų fondo efektyvumą, reikėtų pradėti nuo informatyvumo didinimo. Manoma, kad reikėtų didesnį dėmesį skirti ne tik studentų, bet ir abiturientų, informavimui apie Valstybinį studijų fondą bei ateinančių studentų galimybių panaudojimo aiškinimui. / Summary statistics obtained by finding the portfolio of the loans from the State Education Fund is growing. It can be stated that Lithuanian students safely use the provided funding. The survey showed that the majority of the loans in Lithuania University of Education Faculty of Social Sciences full-time studies students give the tuition fee. 72 % of respondents do not know about the State Education Fund and its activity. Therefore, the investigation focused on the informativeness criteria. The respondents mentioned that it is very difficult to find the information about the fund on university sites, thus increasing the efficiency of the State Education Fund Should start with informativeness increasing. It is believed that the administrative staff should pay greater attention to students or even graduates to inform about the State Education Fund, and future students opportunities for loan using.

Šiuolaikinės socialinės ekonominės šalies plėtros tendencijos socialinių pokyčių vertinimo požiūriu reikalauja iš naujo įvertinti valdžios institucijų vaidmenį ekonomikoje. Valstybei, vykdant reguliacines ir kontrolės funkcijas, nustatant norminiais teisiniais aktais bendradarbiavimo taisykles tarp viešojo ir privataus sektorių, jos vaidmuo iš esmės keičiasi, kadangi viešasis sektorius vis dažniau turi būti aktyvus rinkos dalyvis, o ne tik stebėtojas. Disertaciniame tyrime analizuojama viešojo ir privataus sektorių sanglauda, kuri integruoja dviejų sektorių institucines ir veiklos galimybes bei absorbuoja teisinio statuso problemas, kurios kyla dėl to, kad vienas sektorius vadovaujasi daugiau viešosios, kitas privatinės teisės normomis. Nors kiekvienas sektorius turi savo tikslus, sektoriniame bendravime turi juos abipusiai derinti, ieškoti kompromisų, pasitelkti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir turimą socialinį bei ekonominį kapitalą. Administracinis teisinis reguliavimas turi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp privataus sektoriaus pagrindinio tikslo – pelno ir viešojo sektoriaus pareigos – užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Disertacijoje kapitalas tiriamas per tris jo galimas socialinio, ekonominio ir žmogiškojo kapitalo vartojimo reikšmes, akcentuojant labiausiai teisiškai reikšmingus sektorinio bendravimo ypatumus. Kadangi iš viešojo sektoriaus kyla ekonominių, socialinių santykių valstybinio reguliavimo sprendimai, įvairūs teisiniai reguliavimo būdai ir metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The state trends of modern social-economic development require re-evaluation of the economic role of public institutions in order to assess social changes. As the state implements its regulatory and control functions, and establishes cooperation rules for public-private sectors by normative legal acts, its role essentially changes, because the public sector increasingly needs to be an active market participant, and not just an observer. Dissertation research analysis public-private sectors’ cohesion which integrates institutional and operational opportunities of the both sectors and absorbs the problems of legal status, which arise because one sector relies more on the norms of public law, and the other – on private law norms. Although each sector has its own goals, sectorial cooperation should involve counter-balancing and search for compromises. Administrative legal regulation has to help keep balance between the private sector, which has the main objective – profit and public sector goal’s to ensure protection of the public interest. The dissertation analyses the social, economic and human capital focusing on three possible notions of its use, stressing the most legally significant peculiarities of sectorial communication. The decisions on state regulation of economic and social relations arise from the public sector, which also produces various legal regulatory methods. Therefore, this dissertation aims at analysing and suggesting the proper ways of taking use of the... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslo teorija bei politinės ekonomikos ideologijomis, analizuojama valstybinės valdžios dalyvavimo ekonomikoje privalumai ir trūkumai, nustatomos vyriausybės dalyvavimo ekonomikoje prielaidos. Antrojoje dalyje remiantis Lietuvos pavyzdžiu, nagrinėjamos sritys kuriose vykdomas ekonominis rinkos reguliavimas. Trečiojoje dalyje, remiantis šiandieninės ekonomikos situacija, vertinami Lietuvos vyriausybės sprendimai, vedant šalies ekonomiką iš recesijos. Statistika rodo, vis prastėjančius Lietuvos makroekonominius rodiklius. Analizuojama kokią įtaką tai turės šalies verslui, taip pat šio reiškinio priežastys bei pateikiami pasiūlymai. Problema yra aktuali makroekonominiu mastu, tyrimo rezultatai nukreipti atskleisti šiandieninės ekonominės politikos priežastis. Darbo pabaigoje suformuotos išvados ir pasiūlymai, vertinantys vyriausybinio reguliavimo metodiką, jos reikšmę recesijos metu. / The main purpose of this work is to analyses government regulation of economy, to survey its policy of regulation and to give assessment. In the first part, on the grounds of scientific economical theories and ideologies of political economy, advantages and disadvantages of government intervention into economy are analyzed, as well as preconditions for such regulation. In the second part, the example of Lithuania is examined, analyzing those spheres where the regulation of market exists. In the third part, taking into consideration the contemporary economical situation, attempts to revive economy taken by the Lithuanian government are evaluated. While the economy in the whole world is facing recession, macroeconomic indicators in Lithuania are also low. As a result, this study analysis the reasons of this phenomenon and gives suggestions how to avoid it. As the problem is significant at the microeconomic level, the results of the study will help to reveal the reasons why this economic policy is ineffective. Furthermore, conclusions and suggestions at the end of this study will present methods of government regulation that could accelerate recovery from economical crisis recession. This work includes 8 charts and 24 pictures.

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.

The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight. / Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs.