Spelling suggestions: "subject:"virtualiosios mokymo aplinkos"" "subject:"virtualiosioms mokymo aplinkos""
1 |
Virtualiųjų mokymosi aplinkų "Moodle" ir "Claroline" analizė / Comparison of virtual learning environments "moodle" ir "claroline"Pozniak, Natalija 04 July 2014 (has links)
Šiandien tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio šalių švietimo sistemose vyksta nuolatiniai naujų mokymo bei mokymosi būdų ieškojimai. Nuolat sprendžiama problema: kaip padaryti mokymą(si) efektyvesnį. Tai skatina vis naujų mokymo(si) būdų atsiradimą. Mūsų visuomenėje dar galioja įsitikinimas, kad besimokantįjį mokytis turi priversti pedagogas, jo funkcija yra mokyti. Tačiau kitos Europos valstybės, kurios gali didžiuotis aukštais pasiekimais švietime, akcentuoja mokymosi koncepciją. Nuolat mėginama mokymąsi paįvairinti. Siūloma nemažai instrumentų, kurie kartu su tradicinio mokymo būdais padeda pasiekti gerų rezultatų. Minint pagalbines piemones, tikslinga išskirti vieną jų – kompiuterį. Aišku, kad kompiuteris nėra vienitelis instrumentas kalbant apie informacines technologijas. Šių dienų modernioji informacinė visuomenė naudojasi įvairiomis kompiuterizuotomis ryšio priemonėmis, taigi informacija perduodama ne tik kompiuteriais. Turbūt niekas iš mūsų nedrįstu suabejoti, kad priklauso informacinei visuomenei – žinių visuomenei – atvirai, išsilavinusiai ir besimokančiai. Apie informacines technologijas galima kalbėti, kaip savarankiško mokymosi priemonę. Vienareikšminškai teigiama, kad efektyviausias mokymąsis yra tada, kai tikslui pasiekti apjungiami visi galimi metodai, pasitelkiamos įvairios mokymo(si) priemonės. Čia atsiranda sąvoka mišrusis mokymąsis, kurias apjungia tradicinius ir inovatyvius mokymo metodus. Nauji mokymo būdai bei metodai: • Nuotolinis švietimas, nuotolinis... [toliau žr. visą tekstą] / Virtual Learning Environment is treated as a Supplement to Traditional Teaching. It is an education system based on the Web that models conventional real-world education by integrating a set of equivalent virtual concepts for tests, homework, classes, classrooms. A VLE help contact between tutors and their students through the communication tools. As the tutor, you can use a VLE to show what you expect of your students. VLE Moodle and Calroline systems are compared with each other according to certain criteria. Systems are analyzed for their flexibility in terms of teacher.
|
2 |
Digital library of education resources and services components interoperability problems / Švietimo išteklių ir paslaugų skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo problemosKurilov, Jevgenij 20 June 2008 (has links)
The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users.
Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users.
Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities.
Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas.
|
3 |
Švietimo išteklių ir paslaugų skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo problemos / Digital library of educational resources and services components interoperability problemsKurilov, Jevgenij 20 June 2008 (has links)
Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas. / The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users.
Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users.
Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities.
Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text]
|
Page generated in 0.0761 seconds