Šio darbo tikslas – ištirti užsienio studentų, atvykstančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (šiuo konkrečiu atveju – VPU), adaptacijos strategijas mūsų visuomenėje. Tyrimo metodologija Remdamiesi sociologų R. Grigo, J. Kuznecovienės, B. Peterso ir kitų tyrėjų idėjomis, priklausomai nuo vyraujančio įsitraukimo būdo ar būdų, išskyrėme keturias adaptacijos strategijas, nusakančias užsienio studentų susisaistymo su nauja visuomene – Lietuva – ypatumus: konformistinę strategiją, reprezentacinę, segregacinę ir navigacinę. Sutelkiant dėmesį į susisaistymą su Lietuvos visuomene neabejotina, jog šis susisaistymas galimas ir su atvykusių studentų kilmės šalimi. Tyrimo duomenys bus apibendrinti analizuojant keturių pagrindinių adaptacijos būdų – psichologinio (kaip jaučiasi gyvendami Lietuvoje), socialinio (bendravimas su lietuviais, kitais užsieniečiais), kultūrinio (santykis su Lietuvos kultūra, etninio tapatumo išlaikymas) ir ekonominio-profesinio (gyvenimo ir mokslo sąlygos) – raišką. Tyrimo hipotezės: 1. Tikėtina, kad studentai užsieniečiai Lietuvoje daugiausia susiduria su psichologinio ir socialinio-kultūrinio pobūdžio problemomis: kalbos barjeru, neigiamais stereotipais, nenoru su jais bendrauti ir pan. 2. Užsienio studentams lengviau bendrauti ir jie dažniau bendrauja su kitais studentais užsieniečiais ir savo tautiečiais, nei su vietiniais gyventojais. 3. Adaptavimasis svečioje visuomenėje didžiausių sunkumų kėlė musulmonų kraštų studentams, o mažiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Subject. Foreign students’ adaptation in Lithuanian society: sociological analysis (VPU – Vilnius teacher training university case) The objective of this work is to analyze the adaptation strategies of the foreign students studying in higher schools of Lithuania Methodology of analysis. Based on the ideas of such sociologists as R. Grigas, J. Kuznecoviene, B. Petersas and other 4 strategies of adaptation in Lithuanian society were distinguished: conformists’ strategy, representational, strategies of segregation and navigation. During the research the attention will be paid to the intercommunication between Lithuania and the native country of foreign students. The research data will be generalized with accordance to four ways of adaptation: psychological (how they feel living in Lithuania), sociological (communication with Lithuanians and other foreigners), cultural (adaptation to Lithuanian culture and ethnicity), economical-professional (conditions for live and study). Hypotheses: 1. It is possible that foreign students more often face psychological and psychological- cultural problems: language barrier, negative stereotypes, reluctance of communication. 2. Foreign students are more open and willing to interact with their natives and other foreign students than with locals. 3. The most complicated adaptation is for the students from Muslim countries; less difficult is for the Europeans. Thus the ways of adaptation are different, from conformist to navigation. 4. Due to lack... [to full text]

Globalūs pasauliniai pokyčiai skatina visuomenės domėjimąsi ne tik tarpkultūriniais skirtumais, bet ir skirtingų kultūrų tarpusavio sąveikos klausimais. Šio darbo aktualumą lėmė vis didėjantis Lietuvos gyventojų domėjimasis ispanų kultūra. Svarbu ištirti, kaip ispanai adaptuojasi lietuvių kultūroje ir jos visuomeniniame gyvenime, atskleidžiant jų adaptacijos Lietuvoje ypatumus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita prie išvados, kad adaptacijos sėkmingumą lemia tokie vidiniai veiksniai kaip individualūs ir asmeniniai individo skirtumai, ir tokie išoriniai veiksniai kaip individo gyvenimo patirtis ir pasirengimas. Atskleidžiant vienos ar kitos strategijos pasireiškimą (Kasatkina), pažymima, kad pagrindiniai veiksniai, nulemiantys vienos ar kitos strategijos pasirinkimą yra etninio tapatumo išlaikymas ir pasitenkinimas pasiektu statusu. Lyginant ispanų ir lietuvių kultūras remiantis Hofstede, Inglehart ir Lewis kultūrų lyginimo dimensijomis, paaiškėjo, kad ispanai yra panašūs į lietuvius šeimos svarbumo kriterijumi: abi kultūros šeimą nurodo kaip vertybę. Padaryta analizė leidžia atskleisti dviejų kultūrų skirtumus. Esminiai skirtumai yra bendravimo būdas, laiko ir erdvės suvokimas, kalbų struktūros. Atlikus kokybinį tyrimą, analizuojant interviu metu surinktą medžiagą, prieita prie išvados, kad ispanų kultūrinės adaptacijos sėkmingumas nepriklauso nuo jų gyvenimo trukmės Lietuvoje. Manytina, kad adaptacijos sėkmingumą veikiau nulemia vidiniai ispanų kultūros atstovų... [toliau žr. visą tekstą] / Due to increased interest of Spanish language and culture in Lithuania over the last few years, the purpose of this paper is to investigate the Spanish sojourners adaptation in Lithuania. Furthermore, it is important to find out the main obstacles of Spanish culture representatives while communicating with locals, exploring the influence on their adaptation process. On a basis of qualitative research (9 semi – structured interviews) study concerning Spanish Cultural Adaptation in Lithuania has been carried out. The main assumption is that Spanish cultural adaptation is influenced by such internal factors as individual motivation to adapt in a host society, aim of arrival, motivation to learn Lithuanian language and communicate with Lithuanians. The external factors which influence Spanish Adaptation in Lithuania are the difference between climate, acceptance of the host society and barriers of communications with Lithuanians. The research has shown that firstly, Spanish are satisfied with the current reached status in Lithuania. The main reason of that is their fulfilment with occupied positions in a new country. Secondly, all of them maintain their personal identity. Thirdly, Spanish who live more than 10 years in Lithuania are more likely to associate themselves with Lithuanians depending on a place of their living, in Spain they consider to be Spanish and in Lithuania they are Lithuanians. Taking into account, that successful adaptation is defined as the individual... [to full text]

Darbo aktualumas ir problema. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Studijuoti užsienyje nėra lengva: su sunkumais susiduriama ne tik akademiniame, bet ir dvasiniame lygmenyje. K. Singhas (1993) išskiria pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama bestudijuojant užsienyje: emocinės – vienišumas, namų ilgesys, mitybos sutrikimai, pergyvenimas dėl rūpesčių namuose; akademinės – bendravimas užsienio kalba, aukštesnis studijų lygis, nesusipratimai tarp dėstytojų ir studentų; prisiderinimas – tai priklauso nuo socialinės klasės (aukštesnio socialinio lygmens studentai adaptuojasi lengviau negu vidutinio), universiteto lygio (lengviau studijuoti provincijos universitetuose), studijų trukmės, amžiaus ir asmeninių savybių. Visi šie faktai rodo, jog užsieniečiai studentai kenčia labiau negu vietiniai, kadangi jie dažniau patiria papildomus stresus, tokius kaip komunikacijos barjeras, kultūrinė dezorganizacija: senos ir naujos kultūros vertybių susidūrimas, šeimos paramos stoka. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo sunkiau individui akultūruotis naujoje aplinkoje, tuo jis ilgesnį laiką jausis ,,iškritęs“ iš bendruomenės. Akultūrizacijos procesas individualus, todėl vykstant svetur turėtų būti iš anksto pasiruošiama, kaip sušvelninti šią būseną. Darbo naujumas. Akademinio jaunimo dalyvavimas tarptautiniuose mainuose ir adaptacija svetimoje šalyje buvo gvildenta įvairiuose lietuvių moksliniuose darbuose... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance and problem of the present paper: Educational Law of Republic of Lithuania supposes the right of Lithuanian citizens to study abroad. Studying abroad is not an easy task: students have difficulties not only in academic field but psychologically as well. K.Singh (1993) pointed out main problems that people have while studying abroad: emotional – loneliness, missing home, eating disorders, worries for what is going at home; academic – communication in foreign language, higher level of studies, misunderstandings between professors and students; readjustment that depends on social class (students coming from higher social level adopt themselves easier than those from average level), university level (it’s easier to study at regional institutions), time-span of studies, personal age and characteristics. Facts reveal that students from abroad suffer more than natives as they often experience additional stress like communication barrier, cultural disorganization: conflict between old and new cultural values, lack of family support. The more different cultural environment is the harder is acculturation process for individuals. Individuals feel out of community for a longer time then. Acculturation is an individual process so before moving abroad one has to be prepared how to ease the condition. Innovation of the present paper: Participation in international exchange of students and their adaptation in foreign countries was analyzed in various scientific works but mainly... [to full text]