Šio darbo tema – Palazzo tipo rūmai XVI–XVIII a. Vilniaus architektūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus architektūros istoriografijoje rezidencijų klausimui skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau tipologiniu atžvilgiu atskiri sostinės rūmai beveik nenagrinėjami. Pagrindiniu šio tyrimo objektu yra Renesanso epochoje susiformavusi miesto rezidencija – palazzo. Savo darbe autorius analizuoja minėto tipo rūmų paplitimo lygį renesansinėje, barokinėje ir klasicistinėje Vilniaus architektūroje, išskirdamas šio modelio bei jo stilistinių formų recepcijos ypatybes. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmoji yra įvadinė. Joje suformuluotas darbo objektas, iškelti probleminiai klausimai, nustatyti tikslai ir uždaviniai bei tyrimo metodai. Antroji dalis yra teorinio pobūdžio, joje kalbama apie palazzo reiškinį. Pirmiausia, bandoma išsiaiškinti rūmų fenomeną nuo pačių seniausių laikų iki renesanso, po to nagrinėjamas Renesanso epochos miesto rezidencijos klausimas, išsiaiškinamos socialinės ir ekonominės šios rezidencinės architektūros prielaidos bei analizuojama palazzo raida nuo ankstyviausios renesanso stadijos iki manierizmo. Toliau nagrinėjama įtališkųjų miesto rūmų recepcija bendraeuropiniame kontekste. Pagrindinis pirmojo skyriaus tikslas – parodyti itališkojo tipo rezidencijų specifiką, jų planinę ir erdvinę struktūrą ir būdingiausias eksterjero detales, siekiant pritaikyti bendrus kriterijus, kurie padėtų tipologiškai suklasifikuoti analogiško... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is palazzo type palaces in Vilnius architecture in the 16th–18th centuries. It should be noticed that in the historiography of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) and Vilnius architecture the question of residences has received sufficient attention. However, from the point of view of typology, separate palaces of the capital are scarcely analyzed. The main object of this research is palazzo – an urban residence, which formed in the Renaissance époque. The author of this paper analyzes the spread of the latter type of palaces in the Renaissance, Baroque and Classicistic architecture of Vilnius. In addition, the peculiarities of this model and its stylistic forms are distinguished. The paper consists of three parts. In the first part the object is formulated, the problematic questions are raised and the aims as well as methods are set. The second part is theoretical. It presents an overview of the phenomenon of palazzo. At first, an attempt to investigate the phenomenon of the palaces from the earliest times till the Renaissance is made. Later on, the question of an urban residence in the époque of Renaissance is examined, social and economical assumptions about this residential architecture are tested, and the development of palazzo from the earliest stage of Renaissance till the Mannerism is analyzed. Further on, the reception of Italian urban palaces in the general European context is analyzed. The basic aim of the first part is to show the... [to full text]