Darbo tikslas. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Metodika. 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėn. buvo atlikta Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracinį darbą dirbančių darbuotojų anketinė apklausa. Anketas užpildė ir grąžino 68 respondentai iš 55 Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (atsako dažnis 66,7%). Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus, Z-kriterijus taikytas lyginant dviejų proporcijų lygybę. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (86,8 proc.) dažniausiai bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, mažiausiai - su Lietuvos medicinos etikos komitetu (4,4 proc.). Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbą vertino: labai gerai 5,9 proc., gerai 38,2 proc., vidutiniškai 51,5 proc., blogai 4,4 proc. Bendradarbiavimas su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis dažniausiai vyksta kelis kartus per mėnesį. Dažniausiai informacija įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijomis yra perduodama el. paštu. Vyresnio amžiaus darbuotojai, bei vyrai, dažniau bendradarbiauja neformalioje aplinkoje su kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais ir su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyze the opportunities of co-operation between health care institutions and the state controlling institutions. Methods. The survey of workers of Kaunas county health care institutions was accomplished during 2009 December - 2010 February. Questionnaires were filled-in and returned by 68 respondents of the 55 Kaunas county health care institutions (response rate 66,7%). For the assessment of the statistical relationships Chi square (χ2) criteria was used; Z-test was used for the comparison of two proportions. Differences were considered as statistically significant at p<0,05 level. Results. Kaunas county health care workers (86,8%) mostly collaborate with regional sickness insurance funds, at least with Lithuanian medical ethics committee (4,4%). Health care workers assess work of the state controlling institutions: very good (5,9%), well (38,2%), an average (51,5%), negative (4,4%). Cooperation with the state controlling institutions is preceded several times a month. Information is often transferred by e-mail to the state controlling institutions. Older workers and men often co-operate with the state controlling institutions in non-formal way. Respondents who are satisfied in supervising with the state controlling institutions are more satisfied with aspects of the issues. Only one third of the respondents received information from the state controlling institutions timely. Respondents under the age of 35 and over the age of 43 years were satisfied... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti personalo valdymą Kauno miesto pirminės asmens sveikatos įstaigose. Tyrimo metodika: Tyrimo metu apklausti Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ): viešųjų ir privačių vadovai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmame etape atliktas kokybinis tyrimas. Apklausti 4 atsitiktinai pasirinktų įstaigų (2 viešųjų ir 2 privačių) vadovai. Tyrimas buvo atliekamas interviu metodu, pateikiant iš anksto apgalvotus klausimus. Kokybinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokios yra personalo valdymo funkcijos PASPĮ. Antrame etape atliktas kiekybinis tyrimas. Iš viso buvo išplatintos 43 anketos visose Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Atgal sugrįžo 41 anketa: 7 iš 9 viešųjų ir 34 iš 34 privačių pirminę asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų. Tai sudaro 95,3% nuo visų išplatintų anketų. Į 35 anketas atsakė patys įstaigų vadovai, o į 6 įstaigų administratoriai. Uždaviniai: 1. Ištirti pirminės asmens sveikatos įstaigos vadovų kompetenciją personalo valdymo srityje. 2. Ištirti ir palyginti kaip atliekamos personalo valdymo funkcijos viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos įstaigose. 3. Nustatyti esmines personalo valdymo tendencijas ateityje įstaigų vadovų požiūriu. Rezultatai: Personalo vadovas yra visose 7 viešosiose PASPĮ, o tuo tarpu iš 34 privačių PASPĮ personalo vadovą turi tik 5,9 proc. Savo kompetenciją personalo valdyme aukščiau įvertino viešųjų PASPĮ vadovai. Išvados: 1. Savo kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: to analyze the management of personnel at Kaunas city primary health care institutions. Methodology of the work: during the research, the heads of both public and private Kaunas city primary personal health care institutions (PPHCI) were polled. The research was made in two stages. In the first stage the qualitative research was made. 4 heads of accidentally chosen institution (2 public and 2 private) were polled. The research was made in the form of interview, given the questions considered in advance. The aim of qualitative research is to find out what are the functions of personnel management at PPHCI. In the second stage a quantitative research is made. There were 43 questionnaires distributed in all Kaunas city primary personal health care institutions. 41 questionnaires were returned: 7 from 9 from public and 34 from 34 from private institutions, providing primary personal health care. It makes 95,3% of all questionnaires that were distributed. 35 questionnaires were answered by the heads of these institutions and 6 by their administrators. Tasks: 1. To analyze the expertise of the heads of primary personal health care institutions in the field of personnel management. 2. To analyze and to compare how the personnel management functions are carried out in public and private primary personal health care institutions. 3. To find out fundamental future tendencies of personnel management from a viewpoint of the heads. Conclusions: 1. The respondents in... [to full text]

Darbo tikslas Išanalizuoti ir įvertinti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įstaigoje diegiamos elektroninės sveikatos poreikį bei įtaką ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pokyčiams. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie e sveikatos įdiegimą gydymo įstaigose ir naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis. 2. Įvertinti e. sveikatos paslaugų ambulatorinėje medicinos priežiūroje poreikį medicinos darbuotojų požiūriu. 3. Išanalizuoti ir palyginti poliklinikų sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įdiegtų informacinių technologijų veiklos pokyčių poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir naudojimui. Darbo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2013 gruodžio - 2014 sausio mėn. Tiriamųjų imtį sudarė medikai, administracijos ir statistikosdarbuotojai, dirbantys Kėdainių miesto poliklinikose. Atlikta anoniminė anketinė apklausa (N = 154). Rezultatai: Didžioji dalis apklaustų respondentų (73 proc.) teigė,kad kompiuteris jų darbo vietoje yra reikalingas, o geriau vertinantiems savo kompiuterinį raštingumą kompiuteris jų darbo vietoje būtinas.63 proc. gydytojų savo kompiuterinį raštingumą vertina, kaip vidutinį ar blogą.Pagrindine įstaigos informacine sistema naudojasi93,1 proc. Kėdainių PSPC ir 59,7 proc. (p<0,05). Konsultacinės poliklinikos darbuotojų. Elektroninio nedarbingumo sistema reikšmingai dažniau naudojasi gydytojai (92,6 proc.).Reikšmingai (p<0,05) skiriasi PSPC ir poliklinikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. To analyse and evaluate the opinions of health care specialists about the demand of eHealth and its impact on performance changes of outpatient health care institutions. The tasks of the study.1. To analyse the opinions of health care specialists about eHealth implementation in medical institutions and the use of eHealth services. 2. To evaluate the demand of eHealth servicesinoutpatient health care according to health care specialists. 3. To analyse and compare the opinions of health care specialists in polyclinics about the influence of implemented information technology on health care services. Study methods. The survey was conducted in December2013 – January 2014. Anonymous questionnaires (N=154) were distributed to health care specialists, administration staffand employees of statistics department in polyclinics of town Kedainiai. Results.The major part (73%) of the respondents reported that a computer is required in their workplace, and the ones who considered their computer literacy skills as highclaimed it as necessity. 63% of doctors self-evaluated their computer literacy skills as intermediate or poor. The main IT system of the institution is used by 93,1 % of employees of Kedainiai PHCC and 59,7% of employees of Consultants Polyclinic. Electronic sick-list system is mainly (92,6%) used by doctors. There is a significant difference (p<0,05)in the opinions of the employees of PHCC and the employees of the polyclinic about important factors... [to full text]