Šiuolaikiniame pasaulyje bei mene akcentuojamas kokybiškas rezultatas, gaunamas per trumpą laiko tarpą. Audimas rankomis (pvz., rankinėmis staklėmis, ant vertikalaus rėmo) – imlus laikui procesas, vis labiau tolstantis nuo kasdienės šiuolaikinių tekstilės menininkų praktikos. Nors tekstas yra populiari meno forma, austą tekstą galima sutikti retai. Šis meninis tyrimas analizuoja audimo ir teksto sinkretiškumą. Bandoma atsakyti į klausimus: kokias reikšmes šioje sąjungoje galima įžvelgti, kokia prasmė jai gali būti suteikiama. Austas tekstas, kaip tyrimo objektas, virto pagalba kalbėti apie tekstilės menininko tapatybę šiuolaikiniame mene. Tekstilės autorius, pasirenkantis kurti darbą audimo pagalba, atsiduria tradicijos ir šiuolaikines aplinkos sankirtoje. Tyrimo šaltiniais tapo interviu su austo teksto kūrėjais Lietuvoje, o taip pat literatūra, meno publicistika, straipsniai periodiniuose leidiniuose, kiti duomenys, leidžiantys įžvelgti naujų austo teksto reikšmių. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bei surinkti galimas reikšmes, žyminčias ryšį tarp audimo ir teksto. Visos tyrimo metu surinktos reikšmės: priešprieša; laikas, laikinumas, ilgaamžiškumas; pabėgimas, atsiribojimas, išsigelbėjimas, sustojimas; meditacija, įsijautimas; istorija, tradicija; lyta; patvarumas, tvirtumas, tikrumas; komunikacija, intymumas, priminimas; sakralumas, religija; politika, ekonomika; kančia, sunkumas, sudėtingumas, sunkus darbas, meistrystė; tapatybė; prabanga. Visas šias reikšmes galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary world and art emphasise a high-quality result produced within a short period of time. Manual weaving (e.g. by handloom machine or on a vertical loom) is a time-consuming process which is broadly becoming an obsolete practice amongst contemporary textile artists. Although text is a popular form of art, woven text is very rare. This study intends to analyse the syncretic association between weaving and text. The following questions are raised: what are the meanings of this association and what purpose can be derived from it. Woven text, as the study object, has become an assisting instrument in the discussion of a textile artist in contemporary art. A textile artist, who decides to create art by means of weaving, finds himself standing at the crossroads of tradition and contemporary environment. The following study sources were used: interviews with Lithuanian woven text creators, as well as literature, art journalism, articles in periodic publications, and other data which allow finding new meanings of woven text. The objective of the study is to assemble the possible meanings which define the relationship between weaving and text. Meanings found in the study were the following: opposition; time, transience, longevity; escape, isolation, salvation, halt; meditation, empathy; history, tradition; tactility/touch; durability, strength, genuineness; communication, intimacy, reminiscence; sacredness, religion; politics, economics; suffering, complexity, hard work... [to full text]

Visuomenėje vyraujantys grožio standartai virsta mėginimu tiražuoti moterų išorę. Mane supa grožis, mano šeimos moterys taip auklėtos, joms tai svarbu. Svarbu ir man, nes siekiu pripažinimo ir slepiuosi. Visada slėpdavausi, užsidengdama kitų žmonių istorijomis, išgyvendama panašius jausmus. Atėjo laikas save apnuoginti. Plaukai man - vienas pagrindinių moteriškumo simbolių ir akcentų. Netekusi jų, netenku dalies savęs. Veidas tampa neatpažįstamas. Tai istorija ne apie ligą, tačiau grožio siekimas kartais tampa liga. Į mano asmeninės istorijos veidus, galite įdėti savo veidą. Ir tai nebe mano, o neegzistuojančio asmens veidas. Reta moteris norėtų platinti savo „negrožį“. Ko realiame gyvenime neįgivendinčiau, savo kūrinyje fabrikinio audimo principu kurdama tiražą, aš skatinu nusiimti savo kaukes. Dvejų studijų metų tyrinėjimo laukas išsikristalizavo į teorinio darbo temą "Žmogaus plaukų panaudojimas šiuolaikiniame mene: nuo ritualo iki koncepcijos". Savo kūrinyje plaukų, kaip medžiagos nenaudojau ir paradoksalu, moters plaukai, virtę simboliu, kinta, kol galiausiai išnyksta. Šį kūrinį sudaro 25 A4 formato žakardinio audimo autoportretai. / Beauty standards, which dominate in the society, turns into effort to circulation of the women appearance. I’m surrounded by the beauty, my family woman was educating like that, and for them it is very important. It is also important for me, because I’m seeking for the appreciation and I’m hiding. I was always hiding using other people’s stories, surviving similar feelings. It is time to denude myself. Hairs for me – one of the basic symbol and accent of femininity. I lose them, I lose a part of myself. Face becomes unrecognizable. It is a story not about disease, but sometimes seeking of the beauty became a disease. Into my personal story of my faces, you can put your face. And it is no longer mine, but it is non-existing persons’ face. Rare women want to propagate her “non-beauty”. What I never unrealized in the real life, in this creation using factory weaving principles and creating circulations, I’m encouraging to take off your masks. The field of two years’ of my research grows into theoretical work – “Human hair using in contemporary art: from ritual to the conception”. I didn’t use hairs as a material in my creation and paradoxically, a women hair became to a symbol, changes, and finally disappears. This work consists of 25 units, A4 format Jacquard weaving self-portraits.