White stork can be noticed in the whole territory of Lithuania. Many people don’t consider the danger to this species and the importance to human living environment. I investigated the status and the choice of habitation of the white stork while the intensity of agriculture is reduced. At the beginning of the last century the number of white storks decreased, but now, when the intensity of agriculture reduced, the population of white storks is increasing. The research performed during summer of 2004 in Kedainiai district, testifies that. In comparison with 1994-1995 year accounting results, white stork population largely increased. In 1994-1995 year there were 212 nests found only and in 2004 year – 363 nests. There was identified that forest areas, hydrographical net and agriculture have a strong impact to the choice of habitation. Human activities perform top influence to it. White stork can be reasonably considered as an indicator of ecological agriculture.

Tyrimo objektas – Tyrimo objektas yra porakanopių žvėrių populiacijos valstybiniame Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Šis draustinis yra Radviliškio rajono pietinėje dalyje, priklauso III a- klimatiniam parajoniuj. Bendras draustinio plotas 3292 ha. Aukštapelkė sudaro 60% draustinio teritorijos. Darbo tikslas - nustatyti porakanopių, graužikų ir kiškiažvėrių populiacijų būklę Praviršulio tyrelio valstybiniame botaniniame – zoologiniame draustinyje. Siekiant darbo tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Nustatyti draustinio porakanopių, graužikų ir kiškiažvėrių rūšinę sudėtį, jų gausą bei tankį. 2. Nustatyti porakanopių žvėrių populiacijų dinamiką. 3. Nustatyti bebrų įtaką aplinkai. 4. Įvertinti elninių žvėrių žiemos ganyklų būklę. Tyrimo metodai - Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė bei sintezė, duomenų grupavimas, statistiniai metodai, grafinis vaizdavimas. Tyrimo laikotarpis apima 2008 -2009 metus. Išstudijavus lietuvių ir užsienio autorių mokslinius veikalus bei periodinę literatūrą apie medžiojamosios faunos elgseną įtakojančius veiksnius, buvo apskaičiuota žvėrių gausa, bendras tankis, ištirta žvėrių populiacijos dinamika. / Object of research – The study is the object of cloven-hoofed game populations Praviršulio public tyrelio botaniniame-zoologiniame Reserve. This reserve is Radviliškio the southern part of the district, belongs to a III-klimatiniam parajoniuj. The total area of 3292 hectares of protected. Aukštapelkė represents 60% of the protected area. 1) Purpose of the Paper – set of cloven-hoofed, rodents and kiškiažvėrių populations of the state Praviršulio tyrelio public botaniniame - zoologiniame Reserve. The goal was to raise the following tasks: 1. Set Reserve biungulates, rodents and kiškiažvėrių species composition, their abundance and density. 2. Cloven-hoofed animals to determine the dynamics of populations. 3. Set the beaver on the environment. 4. Rate cervids game winter pasture condition. Methods of research - analysis and synthesis of Lithuanian and foreign scientific literature, data grouping, statistical methods, graphical presentation. The research period is the years 2008 - 2009. After studying scientific works of Lithuanian and foreign authors and periodic literature about the factors influencing the behaviours of hunted fauna, there was determined the abundance of animals, general density, determined the dynamics of animals population.

Darbo tikslas: išmatuoti Lietuvoje paplitusių pilkųjų ir baltųjų kiškių kaukoles ir nustatyti šių kiškių kaukolių morfologinius tarprūšinius skirtumus. Tyrimas buvo atliekamas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, naudojant šiame muziejuje esančią kiškių kaukolių kolekciją. Osteometrinei analizei naudota 29 L. europaeus, 21 L. timidus kaukolės. Makroskopinei palyginamajai analizei naudota 68 L. europaeus, 24 L. timidus kaukolės. Osteometrinei analizei atlikti buvo pasirinkti 31 matavimas. 21 matavimas atliktas remiantis F. Palacios metodika, modifikuota F. Riga ir kt. (2001 m.), 10 matavimų atlikti pagal A. von den Driesch (1976) metodiką. Matavimai atlikti elektroniniu slankmačiu 0,01 mm tikslumu. Makroskopinė palyginamoji analizė buvo atliekama remiantis F. Palacios 1998 m. metodika. Tyrimo metu tarp rūšių nustatyta 15 statistiškai patikimų matmenų (P<0,05) ir 8 makrsokopinės anatomijos tarprūšiniai skirtumai. Išvados: pilkųjų kiškių veidinė dalis yra ilgesnė ir platesnė už baltųjų kiškių. Pilkųjų kiškių kiaušo dalis yra aukštesnė už baltųjų kiškių, tačiau baltiesiems kiškiams būdinga platesnė priekinė kiaušo dalis. Bendras kaukolės ilgis tarp rūšių nesiskiria, tačiau baltųjų kiškių kaukolės yra platesnės. Atlikus tarprūšinę pilkųjų ir baltųjų kiškių kaukolių ir apatinių žandikaulių osteologinę analizę, nustatyti 7 kaukolės ir 1 apatinio žandikaulio skirtumas. / Aim: To measure the spread of European and Mountain rabbit skulls in Lithuania as well as determine the morphological differences and variations of the skulls between the species. The study was conducted at Tadas Ivanauskas Zoology Museum in Kaunas, using the collection of the rabbit skulls presented there. In terms of the study, the 29 L. europaeus, 21 L. timidus skulls were used for Osteometric analysis while 68 L. europaeus, 24 L. timidus skulls were used for macroscopic comparative analysis. During the Osteometric investigation, thirty one measurement was performed in total, in which twenty one of them was based on F. Palacios methodology (modified F.Riga et al., (2001)) while other ten were based on A. von den Driesch (1976) methodology. Measurements were performed using electronic caliper with 0.01mm accuracy. Macroscopic comparative analysis was performed with reference to F. Palacios, (1998) methodology. As a result, fifteen statistically relevant dimensions (P<0,05) were discovered along with eight macroscopic anatomical variations between the species. Conclusions: The facial part of the European rabbit skull is longer and wider when compared to the Mountain rabbit skull. In addition, the neurocranium of the European rabbit skull is higher. However, Mountain rabbits typically have wider frontal area of the neurocranium. Overall length of the skull remains the same between the species, nevertheless, white rabbits were discovered to have generally wider skulls. The... [to full text]

Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės. / In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern.

In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern. / Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės.