Žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus ir aplinkosaugos rekomendacijas. Šiuo metu teritorija, kurioje galėtų būti rengiami konsolidacijos projektai, yra daugiau nei 2500 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, kuri priklauso apie 300 tūkst. žemės savininkų. 2000 – 2003 metais Lietuvoje vyko keturi bandomieji žemės konsolidacijos projektai, kurie leido įvertinti esamą padėtį Lietuvoje – išryškino šalies specifiką bei teisės aktų trūkumus. Šie bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Darbe išanalizuoti bandomųjų ir šiuo metu atliktų žemės konsolidacijos projektų rezultatai ir išryškinti jų privalumus bei trūkumus. Bandomuosiuose projektuose dalyvavo tik 28% žemės savininkų, iš galėjusių dalyvauti. Kaimo plėtros priemonės įgyvendintos tik dalinai Pabaisko ir Puskelnių projektų teritorijose, nors savininkai visuose projektuose pageidavo tokių plano sprendinių. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo įgyvendintos subalansuotos kaimo plėtros priemonės – atskiras finansavimas tik žemės konsolidacijos projektams. 2007 – 2008 metais Lietuvoje buvo įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Šie projektai skyrėsi ir savo dydžiu (nuo 133 iki 670 ha), ir pasiektais... [toliau žr. visą tekstą] / Land consolidation is a complex territory rearrangement taken into account local peculiarities, rural community and land owners economical and environmental recommendations. Today the area for available land consolidation projects is more than 2500 thousands ha of private agricultural land, which includes more than 300 thousands owners. Four pilot land consolidation projects were accomplished during 2000 – 2003. These projects estimated situation in Lithuania, showed specific features of country and required legal base for land consolidation. The article analyses the results of pilot projects. Only 28% of land owners took participation in pilot land consolidation projects. Means of rural development were implemented partly only in Pabaiskas and Puskelniai projects, although owners asked for these means in all projects. One of the main reasons for this is separate financing for land consolidation projects and rural development measures. 14 land consolidation projects were implemented during 2007 – 2008 in Telšių, Tauragės, Marijampolės and Panevėžio counties. These projects varied by size (from 133 to 670 ha) and results. First land consolidation projects were implemented in counties, where farm size is greater than average in Lithuania and dominate 10 – 50 ha farms. Accomplished regression analysis shows, that there is a strong relations between project area and implementation costs. Larger projects are more efficient and less costly. The costs of project implementation... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastosios eglės kilmių ir rinktinių medžių palikuonių šeimų genetinis–selekcinis įvertinimas bandomuosiuose želdiniuose. Darbo objektas – Ąžuolų Būdos girininkija, 55 kv., 6 skl. Augavietė Lc. Įveisti 1985 m. keturmečiais sodinukais. Plotas 1,5 ha. Darbo tikslas – atlikti paprastosios eglės kilmių ir rinktinių medžių šeimų genetinį–selekcinį įvertinimą bandomuosiuose želdiniuose. Atrinkti pranašiausius genotipus (rinktinius medžius ir individus palikuonių šeimose) antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti ir įvertinti selekcinį efektą. Darbo metodai – atlikti 50-ties medžių medienos kietumo ir aukščio matavimai kiekviename variante ir kiekvieno medžio skersmens, stiebo tiesumo, dvistiebiškumo, pleištinių šakų įvertinimai. Medienos kietumas išmatuotas Pylodin prietaisu, aukštis – aukštimačiu, skersmuo – žerglėmis. Registruotos žuvusių medžių vietos ir apskaičiuotas išsilaikymas. Kokybiniai požymiai įvertinti pagal genetiniuose–selekciniuose tyrimuose naudojamą vizualaus medžių kokybinių požymių įvertinimo metodiką. Matavimų metu medelių amžius buvo 32 metai. Duomenų sisteminimas ir jų analizė atlikta, naudojant statistinių duomenų tvarkymo paketą Microsoft Excell, o duomenų statistiškai patikimi skirtumai nustatyti STEPDISC SAS analizės testu. Darbo rezultatai. Gauti rezultatai atskleidė, kad 71 % bandomų šeimų augimu pralenkė vietinę kilmę. Šiek tiek mažesnė dalis šeimų buvo pranašesnės už vietinę kilmę pagal pleištinių šakų proporciją. Ir... [toliau žr. visą tekstą] / Master's Thesis includes the study of Norway spruce provenances and plus trees progeny in the Ažuolų Būda field trial. The object of the study – Ažuolų Būda Forest District, block No. 55, plot No. 6. Site Lc. The field trial was established with 4 year old seedlings in 1985. The field area is 1.5 ha. Objective of the study – to perform genetic evaluation of Norway spruce provenances and plus trees progeny in the Ažuolų Būda field trial and select the best genotypes (parental plus trees and trees in progeny families) for the second generation seed orchards. Material and methods – wood hardness and total height of 50 trees was measured in each replicate. Diameter, stem straightness, multiple leader shoots, spike knots were registered for all the trees in the trial. Pilodyn 6J was used for measuring wood hardness, Vertex IV – for height, electronic Haglof callipers- for diameter. Survival was calculated by registering empty planting places. Quality traits were assessed using well known scales applied in tree breeding studies. At a time of assessment age of trees was 32 years. Data analysis was performed using Microsoft Excel and SAS 9.3 statistical package (SAS Mixed and Corr procedures). Study results. The results showed that 71% of tested families grew better than the local origin. Slightly smaller amount of families were better by proportion of spike knots. And only two families were less hardy by wood compared to local one. Population variance component was the largest for... [to full text]